x
šnervinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. šner̃vinėti, -ėja, -ėjo.
1. landžioti, ieškinėti: Ko šnervinė́ji pašaliais, ką pametei? Ko čia šnervinė́ji kaip kiaulė! Vištos šner̃vinė [ja] lig vakaro [prieš lietų].
2. smalsauti, klausinėti: Kaip gyvenat, ką turat, ir eina šnervinė́dami.
apšnervinė́ti. apieškoti šnervinėjant: Juk žinai, mama viską apšnervinė́ [ja] i pamato. Apšner̃vinė [ja] visur.
iššnervinė́ti. iššniukštinėti: Matysu, ką iššner̃vinėsi, ką gausi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.