išraitymas

Išraitymas – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis ištraukti, išplėšti, išravėti (dažniausiai su pastangomis ar prievarta).
Dažniausiai vartojamas kalbant apie:

1. Fizinį veiksmą:
Išraityti dantį, plauką, nagą.
Pvz.: „Gydytojas turėjo išraityti suirusį dantį.“

2. Perkeltine prasme (išgauti, išspausti):
Išraityti pinigus, pripažinimą, paslaptį.
Pvz.: „Iš jo niekaip nepavyko išraityti atsakymo.“

Sinonimai: ištraukti, išplėšti, išpešti, išspausti.
Atmintis: dažnai reiškia sunkų, verčiamą veiksmą, ne paprastą traukimą.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'israitymas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Išraitymas – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis ištraukti, išplėšti, išravėti (dažniausiai su pastangomis ar prievarta). Dažniausiai vartojamas kalbant apie: 1. Fizinį veiksmą: Išraityti dantį, plauką, nagą. Pvz.: „Gydytojas turėjo išraityti suirusį dantį.“ 2. Perkeltine prasme (išgauti, išspausti): Išraityti pinigus, pripažinimą, paslaptį. Pvz.: „Iš jo niekaip nepavyko išraityti atsakymo.“ Sinonimai: ištraukti, išplėšti, išpešti, išspausti. Atmintis: dažnai reiškia sunkų, verčiamą veiksmą, ne paprastą traukimą.