.
irkúoti, -úoja, -ãvo.
1. dirbti, minkštinti (kailį): Irkúoja dėdė skūrą kaip irką.
2. dyžti, dirti, lupti, mušti: Irkúos tau kailį vyras. Antsėdo kadukas (tokia liga) irkúoti – liežuvis tįsta, galvą suka žemėn.
3. prikaišinėti, graužti: Visą rytą irkúoji ir irkúoji muni.
iširkúoti. išlupti, išperti: Aš tau iširkúosiu kailį, kad ir mirtąją dieną atsiminsi.
nuirkúoti.
1. nuplėšti, nunešioti: Par vieną mėnesį puspades nuirkãvo.
2. nusibraižyti, nusipešti, nusimušti: Nusiirkavo kaip gaidžiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.