išira

išira
1. iširimas, netvarka.
2. b. iširęs, ištižęs žmogus, iširėlis išir|as, išira
1. iširęs, palaidas, pasklidas: iširi siūlai. išira žemė.
2. prk. netvarkingas: Išira gyvenimas. iširai prv.: iširai
siuva. iširai gyvena.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isira' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv

Įrašas
Paaiškinimas	išira 1. iširimas, netvarka. 2. b. iširęs, ištižęs žmogus, iširėlis išir\|as, išira 1. iširęs, palaidas, pasklidas: iširi siūlai. išira žemė. 2. prk. netvarkingas: Išira gyvenimas. iširai prv.: iširai siuva. iširai gyvena.