Išeigus – tai veiksmažodžio "išeigti" būdinys, reiškiantis išėjus arba išėjimo momentą. Nurodo veiksmą, kuris įvyko prieš kitą veiksmą arba tam tikrą situaciją.
Pavyzdžiai:
1. Išeigus iš namų, pastebėjau, kad pamiršau raktus.
2. Jis persirengė tik išeigus į lauką.
3. Išeigus saulei, oras atvėso.
Trumpai:
Vartojamas nurodant veiksmą, vykusį prieš pagrindinį veiksmą, dažniausiai apie išėjimą iš kurios nors vietos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.