džiū́velėti, -ėja, -ėjo.
1. po truputį džiūti, džiūvėti: Atriekta duona džiū́velėja. Šienas džiū́velėjo.
2. po truputį liesėti, lysti: Džiū́velės, paki nudžius. Džiū́velėjo džiū́velėjo, ligi nudžiūvelėjo.
apdžiū́velėti. truputį apdžiūti: Man apdžiū́velėjus plutelė dar gardesnė.
išdžiū́velėti. po truputį išdžiūti, išdžiūvėti: Kaip pradėjom per sodą važinėti klaiman, tai visos obelys, kur prie kelio, išdžiū́velėjo.
nudžiū́velėti.
1. po truputį nudžiūti, nudžiūvėti: Kana ko šito medžio šakos nudžiū́velėjo.
2. po truputį liesėjant sunykti, mirti.
padžiū́velėti.
1. truputį padžiūti: Padžiū́velės biškį koptūre [marškiniai],
vėl velkasi.
2. kurį laiką džiūvelėti, liesėti, lysti: Padžiū́velėjo ana tris metus ir numirė.
pradžiū́velėti. pradžiūti: Pažiūrėk, gal jau rūbai bent kiek ant tvoros pradžiū́velėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.