išdaigininkas

Išdaigininkas – žmogus, kuris mėgsta išpuoselėtą, prabangų gyvenimo būdą, puoselėja komfortą, mėgaujasi grožiu ir rafinuotumu. Dažnai siejamas su pernelyg išrankiais skoniais ar noru pasirodyti.

Pavyzdžiai:
1. Jis – tikras išdaigininkas: visada renkasi brangiausius vynus, mėgsta dizainerių drabužius ir keliauja tik pirmos klasės.
2. Jos butas atrodo kaip iš žurnalo – kiekviena detalė puikiai apgalvota. Ji tikra išdaigininkė.
3. Nors ir negyveno turtingai, senelis buvo išdaigininkas siela: gerėjo tik iš porceliano puoduko, o knygas skaitė tik rištuose leidimuose.

Sinonimai: pūkis, žavesys, smaližius (šiek tiek pajuokiama).

Įrašas
Paaiškinimas	Išdaigininkas – žmogus, kuris mėgsta išpuoselėtą, prabangų gyvenimo būdą, puoselėja komfortą, mėgaujasi grožiu ir rafinuotumu. Dažnai siejamas su pernelyg išrankiais skoniais ar noru pasirodyti. Pavyzdžiai: 1. Jis – tikras išdaigininkas: visada renkasi brangiausius vynus, mėgsta dizainerių drabužius ir keliauja tik pirmos klasės. 2. Jos butas atrodo kaip iš žurnalo – kiekviena detalė puikiai apgalvota. Ji tikra išdaigininkė. 3. Nors ir negyveno turtingai, senelis buvo išdaigininkas siela: gerėjo tik iš porceliano puoduko, o knygas skaitė tik rištuose leidimuose. Sinonimai: pūkis, žavesys, smaližius (šiek tiek pajuokiama).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.