x
išburbin|ti, išburbina, išburbino šnek. su triukšmu ką padaryti: Viesulas langus išburbino. Aš tave išburbinsiu iš ratų (išversiu). Giliausias griovys išburbintas (iškastas). išburbinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.