išbudė|ti, išbudi, išbudėjo
1. išbūti nemiegant: Visą naktį išbudėjau.
2. išbūti ką saugant, prižiūrint: išbudėjau prie ligonio tris naktis. išbudėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.