bliū́ti, bliū̃va (bliū̃ja, bliū̃na. -sta), bliùvo. bliauti, rėkti: Bliūja, rėkia avelė pilve. Gyvuliai bliūdami bėgo iš netvarkingai sumestų rąstų krūvos.
išbliū́ti. išplerti: Stebulė išbliùvo, užtat ratas mataškuoja.
prabliū́ti.
1. imti bliauti: Veršis prabliùvo. Jau bliū́te prabliùvo avis. Vos tik teliuką atitraukė nuo karvės, tuoj ir prabliùvo ji.
2. pravirkti: Užsibariau, tai i prabliùvo. Prabliùvo kap veršis junkomas. Jis prabliùvo žlembti, verkti, juoktis.
3. imti bjauriai kalbėti, imti šaukti: Jei kalbi – prabliūvi, jei nekalbi – dūšia skaust. Bjauriausiais žodžiais ant manęs prabliùvo.
4. prakiurti, imti bėgti, pasileisti: Niaukstosi niaukstosi trečia diena ir neprabliū̃va. Iš jo voties kad prabliùvo eit pūliai.
subliū́ti.
1. imti bliauti: Karvė subliùvo. Gyvolis subliùvo dideliai.
2. surikti, sušukti: Tas nevidonas vėl subliùvo kaip liūtas.
3. pravirkti: Ji ir subliùvo nesavu balsu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.