x
išbėginė|ti, išbėginėja, išbėginėjo
1. džn. mžb. išbėgti 1: Visi iš namų išbėginėjo. sngr.: Vaikai išsibėginėjo po pašalius.
2. praleisti laiką bėginėjant: išbėginėjau visą dieną. išbėginėjimas Žiūrėk: [išbėgti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.