Išavėti – tai veiksmažodis, reiškiantis pradėti avėti (autis), dažniausiai dėvėti avalynę arba kailinius (pvz., pirštines). Vartojamas kalbant apie veiksmą, kuriuo avalynė ar panašūs daiktai užsidedami ant kojų/rankų.
Pavyzdžiai:
1. Jis greitai išavėjo batus ir išbėgo į lauką.
2. Vaikai išavėjo pirštines, nes buvo šalta.
3. Prieš išėjimas reikia išavėti šlepetes.
Pastaba: Šis žodis yra retas, dažniau vartojamas šnekamojoje kalboje ar tarmėse, o ne oficialiame rašte.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.