„Imstytis“ – tai senas lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis pradėti, užsiimti, imtis ko nors (dažniausiai rimto, reikšmingo veiksmo). Šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.
Pavyzdžiai:
1. Jis nusprendė imstytis naujo verslo. (pradėti kurti)
2. Reikia imstytis rimto darbo. (imtis rimto darbo)
3. Ji ėmėsi imstytis namų tvarkymo. (pradėti užsiimti)
Sinonimai: pradėti, imtis, užsiimti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.