Gubavietė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis atokią, užmirštą, apleistą vietą (pvz., kaimą, sodybą), dažnai su neigiama ar pasenusia konotacija.
Pavyzdžiai:
1. Po keliasdešimt metų grįžo į gimtąjį kaimą, bet rado tik gubavietę.
2. Tas miestelis dabar – tik gubavietė, niekas ten nebegyvena.
3. Keliaudami aptikome seną gubavietę miško gilumoje.
Sinonimai: užkampis, užutėkis, atokvietė, apleista vieta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.