Galatai – tai graikiškas terminas, kuriuo senovės graikai ir romėnai vadino galus (keltus), gyvenusius Mažojoje Azijoje (dab. Turkijos teritorijoje). Jie ten įsikūrė III a. pr. Kr. ir sukūrė valstybę Galatiją.
Pagrindinė reikšmė:
Galatais buvo vadinami keltų kilmės tautos, kurios migravo į Balkanus, o vėliau į Mažąją Aziją.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas:
- 278–277 m. pr. Kr. galatai peržengė Bosforą ir apsistojo Centrinėje Anatolijoje.
- Jų sostinė buvo Ankyra (dab. Ankara).
2. Literatūroje:
- Apaštalo Pauliaus laiškai Galatams – Naujajame Testamente esantis tekstas, adresuotas krikščionių bendruomenei Galatijoje.
3. Kultūroje:
- Graikų skulptūroje garsusis „Nužudytas galatas“ (III a. pr. Kr.) vaizduoja kovotoją iš šios tautos.
Trumpai: Galatai – Mažojoje Azijoje gyvenę keltai, žinomi dėl karingumo ir įtakos regiono kultūrai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.