„Gaiveliotis“ yra lietuviškas žodis, reiškiantis labai aukštą, liesą žmogų (dažnai su neigiamu atspalviu – pabrėžiama neproporcinga lieknumas ar nevikrumas).
Pavyzdžiai:
1. Jis užaugo tikras gaiveliotis – metras devyniasdešimt, o svoris kaip vaiko.
2. Kaimynas gaiveliotis, bet stipras kaip ąžuolas. (retesnis, be neigiamo atspalviu)
3. Kur tas gaiveliotis pasislėpė? Matyt, vėjas nuplėšė. (juokingai vaizdingai)
Sinonimai: lieknis, kartėlis, sulysėlis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.