fonoteka

Fonoteka – tai archyvas arba biblioteka, kurioje kaupiami ir saugomi garso įrašai (muzika, kalbos, garsų efektai ir kt.).

Pagrindinės reikšmės:
1. Garso įrašų kolekcija (pvz., radijo stočios fonoteka).
2. Specializuota institucija, sauganti garso dokumentus (pvz., nacionalinė fonoteka).

Pavyzdžiai:
- Asmeninė: Muzikanto fonotekoje yra tūkstančiai dainų.
- Profesionali: Kino studija naudoja platų garsų efektų fonoteką.
- Istorinė: Valstybinėje fonotekoje saugomi reti kalbos įrašai.

Trumpai: fonoteka – sisteminga garso įrašų kolekcija arba jos saugykla.

Tarptautiniai žodžiai: fonoteka

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'fonoteka' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Fonoteka – tai archyvas arba biblioteka, kurioje kaupiami ir saugomi garso įrašai (muzika, kalbos, garsų efektai ir kt.). Pagrindinės reikšmės: 1. Garso įrašų kolekcija (pvz., radijo stočios fonoteka). 2. Specializuota institucija, sauganti garso dokumentus (pvz., nacionalinė fonoteka). Pavyzdžiai: - Asmeninė: Muzikanto fonotekoje yra tūkstančiai dainų. - Profesionali: Kino studija naudoja platų garsų efektų fonoteką. - Istorinė: Valstybinėje fonotekoje saugomi reti kalbos įrašai. Trumpai: fonoteka – sisteminga garso įrašų kolekcija arba jos saugykla.