fajansinis
Fajansinis – tai cheminis ryšys, turintis tarpinį pobūdį tarp joninio ir kovalentinio. Jis atsiranda, kai mažas, daug teigiamai įkrautas katijonas stipriai traukia elektronų debesį iš didelio, poliarizuojamo anijono, sukeliant dalinį elektronų perkėlimą (poliarizaciją).
Pagrindiniai požymiai:
- Ryšys tarp mažo katijono (pvz., Li⁺, Be²⁺, Al³⁺) ir didelio, lengvai deformuojamo anijono (pvz., I⁻, S²⁻, CO₃²⁻).
- Dėl elektronų debesies poliarizacijos ryšys įgyja kovalentinį charakterį (mažesnis nei tikram joniniam ryšiui).
- Junginiai su tokiu ryšiu dažnai mažiau tirpūs vandenyje ir turi žemesnę lydymosi temperatūrą nei gryni joniniai junginiai.
Pavyzdžiai:
1. LiI (litis jonidas) – dėl didelio I⁻ anijono poliarizacijos.
2. AlCl₃ (aliuminio chloridas) – kovalentinis pobūdis kambario temperatūroje.
3. BeO (berilio oksidas) – didelis poliarizacijos laipsnis dėl mažo Be²⁺.
4. AgI (sidabro jonidas) – mažas tirpumas vandenyje dėl stipraus fajansinio efekto.
Terminas kilęs iš vokiečių chemiko Kasimiro Fajanso, kuris ištyrė šį reiškinį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.