disimiliacija

Disimiliacija – tai fonetinis reiškinys, kai du gretimi arba artimi garsai kalboje tampa skirtingesni vienas nuo kito, kad būtų lengviau ištarti.

Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalba:
Žodis „mirgti“ tariamas kaip „mirkti“ – garsai [r] ir [g] yra artimi (skardieji), todėl [g] keičiasi į [k] (duslusis).

2. Lietuvių kalba:
Žodis „burzdėti“ tariamas kaip „burzdeti“ – [z] ir [d] abu skardieji, todėl [z] → [s] (duslusis).

3. Kitose kalbose:
Lotynų „peregrinus“ → ispanų „peregrino“ (pirmasis [r] → [l], kad skirtųsi nuo antrojo [r]).

Trumpai: Tai garsų skirtinimas dėl artikuliacinio patogumo.

• Tarptautiniai žodžiai: disimiliacija

Įrašas
Paaiškinimas	Disimiliacija – tai fonetinis reiškinys, kai du gretimi arba artimi garsai kalboje tampa skirtingesni vienas nuo kito, kad būtų lengviau ištarti. Pavyzdžiai: 1. Lietuvių kalba: Žodis „mirgti“ tariamas kaip „mirkti“ – garsai [r] ir [g] yra artimi (skardieji), todėl [g] keičiasi į [k] (duslusis). 2. Lietuvių kalba: Žodis „burzdėti“ tariamas kaip „burzdeti“ – [z] ir [d] abu skardieji, todėl [z] → [s] (duslusis). 3. Kitose kalbose: Lotynų „peregrinus“ → ispanų „peregrino“ (pirmasis [r] → [l], kad skirtųsi nuo antrojo [r]). Trumpai: Tai garsų skirtinimas dėl artikuliacinio patogumo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.