„Dėdžius“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis vyresnį vyrą (dažniausiai pažįstamą), panašiai kaip „dėde“, bet su švelniu mažybe ar familiariumu. Kartais gali reikšti ir tiesiog bet kurį suaugusį vyrą, ypač kalbant su vaikais.
Pavyzdžiai:
1. Ei, dėdžiau, ar galite padėti? (kreipimasis į pažįstamą vyresnį vyrą).
2. Vaikai žaidė su kaimyno dėdžium. (apie pažįstamą suaugusį).
3. Ten stovi keli dėdžiai ir kalba. (apie nepažįstamus vyresnius vyrus).
Pastaba:
Vartojamas neoficialioje situacijoje, dažniau tarmėse ar šnekamojoje kalboje. Standartinėje lietuvių kalboje – „dėde“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.