datęsti

tę̃sti, -ia, -ė (-o).

1. tempiant daryti ilgesnį, platesnį, didesnį: Jei trumpas, tę̃sia. Petneša gumulastinė, kaip tęsi, tįsta, kaip atleidi, susitraukia. Kailį, skūrą tę̃sti. Tę̃sia kirvio ašmenis. Tink dalgį nu smailiojo galo. Juo nemetas gunklos, juo dalgį tę̃sa. Tėvas tęsiamas, moma pamplė, o vaikeliai kai čečeliokai. Būdavo, rudas tik tę̃sias medus, o dabar – cukrus. Zacirka net tę̃sias, gardumas. Kas čia do makaronai, kad tę̃sias kaip sniurgliai? O, būdavo, kai alaus darom, užpili, girinė, kai nutekini, tos putros, išrūgsta to gira, net tę̃sias. Sirapas pasdirba, pradeda tęstis. Net tę̃sias [vynas],
kap likerius.

2. suėmus traukti ką tvirtai besilaikantį, laikomą, besispiriantį: Instvėrė klemkos ir tę̃sia. Tai vilkas už galvos [avį],
o jy už subinės – vienas ing save, kitas ing save tę̃sia. Dangsčiai būna an pirkių, ir tę̃sia šiaudus [Kūčių vakarą]. Už makšties [kardą] nutvėręs tę̃sė kai drūtas, kol tik plept an pasturgalio pasisėdo. Budėtojas, tęsdamas iš aparato ilgą juostelę, priėmė kažkokią žinią. Iš kuodelio ranka tę̃sia siūlą. Vilna susvelia, tada tę̃sk tu ją netę̃sk. Tę̃sia numerėlius, kam kokį šniūrelį šienaut. Kartas tęsiaũ (būriau) . Tę̃sia zalatinę žuvį anas. Žuvį paregėj [o] [žuvėdra] ir tę̃sia su visa meškeria. Anksčiau nebuvo darbų jokių, pinigų nebuvo iš kur tę̃st. Tę̃sia (nuolat prašo, ima) pinigus iž motkos, tik duok. siurbti, traukti (skystį, dujas ir pan): [Drenažas] gerai tę̃sia [v] andenį. Anos. tę̃sia kraują iš žmogaus. Tenčius iš marių [v] andenį tę̃sia. An lietaus iš kamino ne tep tęsia, dūmai neina viršun, bet gula.

3. traukti, tempti, vilkti ką paviršiumi: Sapnuoju: jisai tę̃sia mane ir ištraukė per langą. Anas ją až kasų – i tę̃sia miškan. Turėjau tę̃st tolyn ratus. Tę̃sus rąstą boba ir parvirtus – regi! Ir gudiškai akėja – kap tuiną per tvorą tęsdamas. Lenciūgą tęsiaũ tęsiaũ, dar̃ rankų nepakeliu. Tę̃sia kokį daiktą [katinas] kai virvę, daboja – gyvatė. Tai kataras jau labai ažmiega, tai tą až kojų pririšam virvėm ir tę̃siam miškan. Nenumir', ba kap numirsi, reikės už kojų tę̃st namo – bus bėdos. Tę̃sia tinklus. Tę̃sia [bradinį] per upę ir gaudo [žuvis]. Šeria jis tą netikusį arkliuką, kad plūgą tę̃stų. Šuniokas nustvėręs vištą ažu sprando ir tę̃sia. Rytą nueina pakluonėn, kur gulėjo rogutės, tai rado atvirkščias rogutes – tęsta nuo kluono į ežerą. Šito kašis vaikui par snukį, ažtat ir tę̃sia anas žeme. Nusvėrė maišas vagiui pečius, dėl to, numetęs maišą žemėn, ėmė tęst par gruodą. Iš pečio duona reikia tę̃st. Kiba traktorium tę̃s [namą],
in senystos budinkos nedarysim. Kraunam, kab arklys tę̃sia. Tę̃sia vežimą arklys, ir gana. Kap arklį netę̃sdamą, botagais rėžo, tep seniau ponai žmonis rėžė. Atdarykit vartelius, tęsia meška ratelius. Tę̃sia pjautuvą lodz senas arklys žolę kanda. Žiūr', kap anas eina kojas tę̃sdamas. Tokias stipras buvo, o dar̃ kojas jau tę̃sia. Kad kojas dar tęsì, ir gerai. Kojom nepaeina – tę̃sia kojas. Paraližuotas žmogus tę̃sia koją. Basas vaikas, kojos sukapotos, tę̃sia kokius medinius. Atejau – visos vištos tę̃sia sparnus par žemę – druskos pririjo. Kokios žvynės popierius tę̃sia par padlagą. Kab aštros girnos, tę̃sia grūdą gerai. Kažg būtų, kad juos po kaklų tęstų̃ top. Tę̃sia kaip velnias močią par raistą. Tęsiù kap šuva ratus (prastai gyvenu) . Nerysi ir kojų netęsì (negyvensi) . Spausk, ma [no] sūnau, šienaudamas visada prūtą, tai tuomet gerai dalgė tęs. Koks čia rūbas: tę̃sias par žemę, palos nuskorę. Suknelė per purvyną tęsias. Ka sijonai buvo, ta žeme tę̃sės ir dulkino. Tęsias kai gaidžio uodega andarokas ir sušlampa. [Meitėlio] pagurklė in žemės tę̃sias, snukeliukas tik ką. Pririjo – gurklys tę̃sias iš priekio kai čelna. Indėjom in vežimą tą šamą, tai uodega tę̃sėsi žeme. Plūgas tęsės tęsės paskui arklį, brinkt ir apvirto. Až baroniuko i nusinešė vilkas, kojelės tik tę̃sias. Kojos [paralyžiuotos] tę̃sias, nieko nevaldo. Vejos šitos tę̃sias, nemožna kast bulbos. Pigai tęsiąsis, duodąsis pigai test. Šarka krykščia, žarnos tę̃sias.

4. jėga, vargingai, sunkiai vesti: Senelis veda už apinastrio, ir jis. tę̃sia arklį. Karvę an pavadžios – ir tę̃sia ganyt. Žu ragų pririšę tę̃sia karvę an stogo. Stabt veršis i stovi, tęsiù tęsiù – neina. Motina viena tę̃sia penkius vaikus miestan. Kap moteriškė vaiką turi, tę̃sia du kiliometrus daržų ravėt. Tę̃sė mane rentgenan, esu pavargus. Nenori – neik, anys tavęs netę̃s. Bernioką tę̃sia miškan, do gyvatė kur inkąs. Kai šikamąją tę̃sia šitõs karves, tę̃sia net pievosna, toliausia. Gal jau jį velinai tę̃sė ton balon? O vilkelis iš smagumo tę̃sė ožką šoktie. su savimi kartu vestis: Jaunučiukė, jau tę̃sias vaiką. traukti, masinti: Jį tokis patraukimas tę̃sia – tik pavogt. Adant darytumite, ant ko jus piktybė jūsų tęsia. [Viešpatis] visus, ne tiektai žmones, bet ir angelus, teip piktuosius, kaip ir geruosius, tęsia savęsp. Kad penigų įgyja, tad juos vėl ant didžiavimo, ant gėrių… ir svetimoteriavimų tę̃sia. Vieną lapumas apvildo ir tę̃sia jį visop piktop. Kap ažuveikei rublį, tai tada tę̃sia, kad ažuveikt dauges. Užmiršinėja jau Petruškas, ne tep jau tę̃sia.

5. sunkiai nešti: Kada grybų, uogų atsiranda, tę̃sia į turgų. Nueidavom miškan, prisikirsdavom ir tęstè nešte prisinešdavom an savo pečių. Tę̃sdavo tę̃sdavo eglines šakas iš miško pakratyt. Tę̃sia moma maišiuką – nepatę̃sia. Tę̃sia pieną pieninėn. Tie ponai visur su mašinom: ir an karves, visur, o tu, nabagėli, ir tę̃sk. Senam reikia apsižiūrėt gyvuliai, tę̃st ir tę̃st. Tęsiaũ tęsiaũ avižas, buvo likę keli kuoreliai nesunešta. Alytun, turgun, visada pėsčios ejom, dar maišą ant pečių tęsì, tai nebuvo toli. Po du pudu an pečių tęsiaũ duoną. Tęsiaũ tęsiaũ paržiem [v] andenį gurban an galvijus, net gyslos išsitempė. Da ir aš dirbau, kaip statė Kavarsko ligoninę, žemes tę̃sėm. Tęsk gi savo lobį veikiai, kad kas nepamatytų. Ale senas pats savęs nebepatęsì. Dabar gi veža, tę̃sia sodus, parduoda gi. Kad tik kelnes tęsì, ir gerai – kad tik vyras. Anas eina, kur jį kojos tęsia, kur akys veda. Iš namų tę̃sias tę̃sias glėbiais knygų. Tę̃skis ir tẽskis tą vaiką. paslapčiomis imant nešti, grobstyti: Ryt stribam reikėjo duot: tę̃sė visa, ko norėjo. Tę̃sia šiaudus ir nesislepia vogdami.

6. iš ankštumo spausti, veržti, traukti: Tai pasiuvo: viena rankovė vienur tę̃sia, kita – kitur. Pirštą tę̃sia [nuo tinimo, tvinkimo],
negaliu ir veikt. smarkiai šalti, spausti. Šálta kąsnį, šaltis tę̃sia.

7. kloti, tiesti: Tada reikia linus tę̃stie.

8. augti, tįsti: Iš apačios žliūgė tę̃siasi.

9. sunkiai dirbti, plušėti: Nieko, aš gi da tęsiù. Tę̃sia tėvai darbus, dar eina. Ponauna vaikai, o tėvai visa tę̃sia.

10. įstengti šiaip taip gyventi, leisti laiką, gyvuoti, laikytis: Buvau pas daktarą, vaistų devė, teip dieną ir tęsù. Tęsì dieną, i gerai, ko senam reik?! Jau paskutinę adyną tę̃sia, ė da vis an save traukia. Žiemą sušalusią [mėsą] galės ilgiau palaikyti, o gal ir greitai prireikti, nes Jonienė diena dieną tęsė. Tę̃sia senykščią [amžių]. Tęsiù ir tęsiù jau dvidešimt metų: tai ligoninėj paguliu, tai lašiukų palašinu. Vėžys – ilgai netę̃s. Vėžininkė ana, nebtę̃s. Pasigydinėju, pasigydinėju ir tęsiù dienas. Ot taip ir tęsù tą amžių. Katrie gerai gyvena, tie išmiršta, katrie blogai, tę̃sas. Vargingai gyvenau, dirbau dirbau, tai da ilgai tęsiúos (gyvenu) . Pasilopo (pasigydo) i tę̃sas šiaip taip.

11. deisti, vilkinti, atidėlioti, traukti: Tę̃sti bylą. Provą tę̃sti. Tę̃sia ir tę̃sia darbus kap šuva ratus. Netę̃sk, padirbk tą darbą – i šventė. Kaip jūs piningus tę̃sėt, taip aš nepadirbau. Tę̃sia tę̃sia, ir kada ataduos anas skolą man? Iškada, ka tą jaunystą tęsì (nevedi) . Teip tę̃s tę̃s, kol metai išeis. Tę̃sė tę̃sė visą laiką, dabar mato, kad nieko nebepadaris. Kodėl šįmet tei [p] ilgai tę̃siat su šieno pjovimu? Ans tę̃sa atsakyti. Žemaičiams, tęsantims krikštyties, karalius Jagėla dalijo raudonas kepures. Paršiuko nepardaviau, nieko nesiūlė Šiauliuose, šiandien papjovėm du, o vieną dar tęsma lig po Kalėdų; sako, tuomet bus brangesni. Blogi orai, tai darbas tę̃sias. Neužbaigi čėse darbo, tai ir tę̃sias kaip šūdina virvė. Neina tas reikalas, tę̃siasi tę̃siasi. Reikalas, kalvinams spiranties, ilgai tęsės. Tada svadinsam, tada svadinsam [braškių] – teip i tę̃sas metai po metų. Tai šio nėra, tai to nėra – tep ir tę̃sias. Netę̃skias su skola. Netę̃skias su liga, gydykias. Netrūko ir tokių, kurie tęsės su krikštu lig pat paskutinės ligos. Aš negaliu tę̃sties, mun reik skubėti eiti. Ko po karūmenės tę̃sas, ko be pačios bindzinė [ja] ? Du piršliai, švogrių paėmiau, išvažiavom, nu ir tuoj [vestuvės],
daug nesìtęsė. A ilgai dar tę̃sys nežanotas? Žanykiatavos, ko tę̃satavos? Teip tę̃sėmos, nerašėmos į kulkozą. Ponas yra geras, netęsdamos užmoka algą. Nebuvo tat jau laiko ko betęsties. užtrukti, užsilaikyti, atsilikti.

12. toliau vykdyti, daryti: Žaidimas tę̃siamas. Vėl turėjau ieškoti galimybių, kad galėčiau tęsti mokslą. Gal mes ir dabar tęsiame išdavystes…. Tę̃sti savo šunybes iki galo. Apie seserį ir draugą brangų vėtra savo liūdną dainą tęs. Romanas baigtas, o gyvenimas tęsiasi – ir tegu jau pats skaitytojas sugalvoja jo tęsinį. Eigos veikslo veiksmažodžiai žymi veiksmą, kuris tęsiasi. Ką norint bylome garbėsp Motinos Dievo, tatai Sūnausp tęsias. toliau kalbėti. . slinkti. Taip tos dienos i tę̃sas! Kap ilgai tę̃sės tas laikas!

13. trukti: Bylos tęsdavosi keletą ar net keliolika metų. Pokalbis tę̃sėsi pusvalandį. Tos veseilios tę̃sdavosi po kelias dienas. Slogos kai kada tęsias lig devynų dienų kaip ir karštinės. Prekyba tokia ir tę̃sės lig pat keturiolektų metų karo. Ir teip tẽsės muno vargai, kol tikt aš vaikus prasiauginau. Nevalia žydų tęsėse par metų septynias dešimtis. Aš nežinau, kaip ilgai tas karas dar gali tę̃sties. Du metu tę̃sęsys tie karai. Bėga priš kits kitą [moterys paplepėti] – kiek taip tę̃sias?! būti išlikusiam, tebebūti: Anys nekentė, kad čia tę̃siasi liežiuvis lietuviškas. Tę̃sės ir tę̃sės paprotys iš senovės. Tę visokių burtų tę̃siasi. I dar̃kos (dabar) to mada tę̃siasi. Dar kokis kiaušinis tę̃sias.

14. ilgai, ištęstai tarti, kalbėti, dainuoti, švilpti ir pan.: Nosiniai garsai tęsiamì ilgiau. Prieb [alsiai] f, v yra tęsiamieji (arba trauktiniai), nes tariant juos galima traukti. Lietuvininkai būkštavą (raidę) o tę̃sia. Tę̃siamas giedojimas. Tę̃samo balso geras dalgis. Giesmės negalì peršokt, tę musysi tę̃st, kap parašyta. Ta nota tokia nelinksma: tę̃sia i tę̃sia – tokia be gaidų.

15. tįsoti, plytėti, driektis: Mano sklypas čia ir tę̃sia iki upės. Ten, kiek akys mato, tęsėsi vandenų apsemti plotai. Kaip baltas audeklas tęsėsi tarp žaliuojančių laukų, pievų ir girių lygus ir platus plentas. Nuo trobos ir klėties upės linkui, į pakalnę tęsiasi sodnas. Šito pieva tę̃sėsi toliau per kokius tris ūkinykus. Ir tę̃sias tie kalniukai kalniukai lig pat Lokavos kalno. Tę̃sės juostums (rėžiais) ūkė. Kaip voratinkliai tę̃siasi par orą, trečion dienon bus lietus. | Tešmuo kai siūlas, lig žemei tę̃sias.

16. lėtai, sunkiai eiti, vilktis: Reikia tę̃stis namo. Kvara buvo, ir ko jai buvo tę̃stis. Tę̃siase nebagas su karve. Dabok, kokia te boba tę̃sias keliu. Te nor arčiau, ė tai tęsíes tęsíes. Reikia tau dabar tokiu purvynu tę̃stis bažnyčion! Einu keliu, daboju – tę̃stas ko – sliedas nukeverzotas. Tę̃sias ir anas kai ūšmalas, nelieka nuo bobos. Tę̃sias i testę̃s, nepristoj in jį! Daboju: paskui dykius tę̃sias šunytis. Šuva vos tę̃sias paskutinėm kojom. Didžiausias kirminas raudonas tę̃sias par gryčią.

17. bastytis, valkiotis: Tę̃siasi čia visokio brudo.

18. pamažu judėti erdve, slinkti: Kaip naktį tūlos žvaizdės danguje rodžias, nuog rytų vakarump tęsiančios, bet ne didžiu žibėjimu žibančios. Vakar nelij [o],
ale va šitiej žydai (debesys) tę̃sias.

19. stengtis paimti ką toliau esamą, siektis: Tę̃skis duonos, riekis ir valgyk.

20. eiti kuria kryptimi: Šitas kelias tę̃sia in Bokštus.

21. būti panašiam į ką, krypti, linkti į ką: Ne šlėktos buvo, ale an bajorų tę̃sė. Leliušai. mainos – tę̃sia in gudus (kalba daugiau gudiškai) .

22. veržtis, labai norėti: Čia miesto patekančio neturime, bet ing aną ateisiančią ir amžiną tėviškę tę̃siame. Dabokis, kiekvienas žmogau krikščionie, kop tę̃sias visos dūmos, visi reikalai ir rūpesčiai tavi. Idantig kad visomis sylomis tęstum̃bimės tosp meilėsp bendrosp ir atleidimop vienas antram.

23. stengtis išklausti, išgauti: Anas tę̃sė tę̃sė i nieko neištęsė.
linùs tę̃sti. Eit linus tęst.
aptę̃sti, -ia (àptęsia), àptęsė.

1. apvilkti, aptempti drabužiu: Aptę̃s žmogų [drabužiu] kap sančiu, kap voratinkliu, pe!

2. apsiūti, aptraukti, apkalti kuo iš viršaus, apmušti, apkaustyti: Kalniai àptęsta milu. Kuoj nori aptę̃st, ar šereiku? Ma [no] àptęsti kailiniai. Kalviop reikia ažnešt, kad aptę̃st ratą šina. Tada medinius apìtęsė guma. Vešim pas kalvį ratus aptę̃st, jau labai pairę. | Mezgė mezgė i numezgė ilgą i be skaičiaus ilgą tinklą i àptęsė aplink girią. Ratus apsìtęsiau.

3. aptraukti, apdengti, apvilkti: Rūdis juodai àptęsia. Žalia žolelė rūdžia apnešta, bistra upelė krauju aptęsta. Vai ir ištraukė seselę žaliais maureliais aptęstą. Kmora visą dangų àptęsė. Tep tuos àptęsė nastrus [valgant],
kad negali. Àptęsta jo [akies] lėlelė. Ažkart akį ėm [ė] ir àptęsė. Kad tau akis aptę̃st!. Burna pienu apsìtęsė. Apsitę̃sę mano akes, nesuregiu. Apsìtęsė visas dangus, bus lietaus. | Guli lovoj vaikais apsitęsus (daug vaikų) .

4. tempiant, traukiant apvilkti aplink: Ponas liepęs jį pririšt prie arklio uodegos ir aptęst tris kartus apie jo dvarą.

5. apnešti apie ką: Apnešė aptęsė aplink bažnyčią [statulą].

6. aptinti, aptvinkti aplink: Pirštą jau àptęsė, reikia pradurt.
akìs aptę̃sti. apgauti, įtikinti melu: Kiba ana jam akìs apìtęsė, kad anas ją paėmė (vedė) .
atitę̃sti, -ia (atìtęsia), atìtęsė. atatę̃sti.

1. atvilkti prie ko: Kad reikt, tai būt atatę̃sęs priekabą. Àttęsė kranu trobą [per potvynį],
ir išgelbėj [o]. Atìtęsė iš pamūrio akmenis. Ir atej [o] lapytė, ir attęso žąsį baltaplunksnę. Jį in tos eglės attę̃sę po durim. Čiut kojas atàtęsiau, tokis klampynas. Einu, aš atsitęsiù dviratį. Padarė [rogutes]. Ji atsitęsė, paskinkė ir važiuoja. atitraukti, atstumti nuo ko: Stalą kąsnį àttęsė [nuo sienos].

2. jėga atvesti: Atatę̃sk man jį. Dabar ragana, atatęsusi savo dukterį pirtin bei gerai išpraususi, pargabeno rūmuosna Viešpaties. | Kai Pipiraitė pamirė, anas kitą iš toliau atàtęsė. Šitą [vaiką] atsìtęsiau pirkion. Pasigavę tą žmogų atsìtęsė ir girdo.

3. atnešti, atgabenti, atitempti: Didelė našta, čiut atàtęsiau. Kūjį boba net iš Grybiškių atàtęsė. Àttęsia àttęsia katė varlę katukui. Kam tu atàtęsei šituos žagarus?. Tokius kašikus ant kupros atsitęsì. Atsìtęsiau tris nėšius [v] andenio. atgabenti kuo: O kamp yr lisafetas, tai àttęsia [bulves].

4. ateiti: Led atsìtęsiau nuo šieno. atsikelti, atsikraustyti: Ir atsìtęsėm Alovėn.

5. nelaukiamam ateiti, atsivilkti: Jau tę jokis valketa neatsitę̃s. Ko anas in mus atsìtęsė? Niekas jo neprašė.

6. atitiesinti: Lemėžas reikia nunešt pas kalvį atatę̃st.
datę̃sti, -ia (dàtęsia), dàtęsė.

1. pabaigti vilkti iki kokios vietos: Sūnus spėjo pabėgt, o tėvą [kazokai] dàtęsė dvaran.

2. išsiversti: Nor kaip in rugių datęstùm su duona!

3. įstengti gyventi, išgyventi: Lig aštuoniasdešimt metų dàtęsė. O gal aš nė lig rudens nedatę̃siu, ką gali žinoti.

4. įveikti (kelią), nueiti: Tolì, aš nedatęsiù.
įtę̃sti, -ia (į̃tęsia), į̃tęsė.

1. įtempti, įvarginti: Užmirštu naščius atsinešt, teip. įtę̃sia rankas.

2. įtraukti, įvilkti, įkelti: Kad nepaneši nešte, tai tęste įtę̃sk maišą klėtin. Kirvį paėmė ir atkirto jam galvą, ir iñtęsė priemenėn. Regi, [vilko] añtęsta net ežeran, ale išsinešė avelę. Ažumušė ir ežeran añtęsė. Jei jo balon būtų neintę̃sę, būtų bitės užėdę. Neik neik an vandenį, bo varlė pagaus ir intę̃s. Insilipė visi ton eglėn ir raganą intęsė. Ir lovys trobon iñtęsta. Iñtęsė vežimą grendyman. Jau tu mañ griekan intęsì. Vilkai, papjovę kumelioką, įsìtęsė jį tankumynėn ir suėdė. Tik avį, insìtęsia [upelin] ir prausia vandiniu.

3. jėga įvesti: Reikia eit intę̃st [karvę]. Ing karčemą nor vestie, varu ją ten intęstie.

4. patekti, pakliūti į kieno tarpą, draugiją: Apsiženij [o] – insitę̃so nei šiokiosa, nei tokiosa giminėsa.

5. įpainioti: Politikon intę̃so ir govė dvidešim penkis metus [kalėjimo].

6. įpratinti: Ing tą gėrimą draugai iñtęsia nenorint.

7. įprasti, įnikti, įjunkti: Insitę̃sęs baisiausiai buvo gert, žmona ir pametė. Darban insitę̃susiu arkliu ir kelij [e] geriau.
ištę̃sti, -ia (ìštęsia), ìštęsė.

1. padaryti ilgesnį, platesnį, didesnį, ištempti: Moliniai muštuviai panašūs į puodynę ištęstu liemeniu ir susiaurintu kaklu. Plakdamas dalgį, jis labai ašmenis ištę̃sia. Bažnyčia, visur santyji motina mūsų, per visą pasaulį ilgynių ir platynių ižtęstà, … pastiprinta yra ko tolyniui, tuo daugiaus. Ant kitojo [turto] kai žąsinai kaklą ìštęsa, o ne ant savo. Kabantis šaukėsi pagelbos, žmonės bandė nuimti, bet jokiu būdu neatleido mūka, ir su plaukais skūra ant galvos išsitęsė. Nosis tik išsìtęsė po kvarabai.

2. padaryti per didelės apimties, per daug išplėsti: Ištęsti buitiniai vaizdai apsunkina romano veiksmo raidą. Kompoziciniu atžvilgiu kūrinys gerokai ištęstas.

3. įtempti: Ižtęsiu kilpinį. Ižtęsiamas. Neižtęstas.

4. padaryti tiesų, lygų, nebe palaidą ar sutrauktą, ištiesinti, ištiesti, išlyginti: Man duokit jaunystės, kad veidą ištęstų̃. Kad spurgana papula, nepaverpu, neìštęsu vilnos. Suvyniojo kilimą, o vyras pagrobė ir ìštęsė. Kap sueina bernai, tai mus ìštęsia an zoslano ir tąso. Visas kūnas žaizdomis paverstas, ižkruvintas ir ant kryžiaus ižtem [p] tas ir ižtęstas. Sulaužei, supašei tą [linų] saują, kad ji būtų neišsitę̃sus. Ėmė kiškis ir griuvo an žemės i išsìtęsė. pakloti, ištempti, ištiesti: An pievos ìštęsė [drobę],
saulė padegino ir išbalino. Drobę an [v] andenio patęsiam, o tada ìštęsiam an dernos (velėnos) . Tuos audeklus indedam pelenuosna, pamirkiam kokią dieną, paskui ištę̃siam an žolės.

5. ištraukti, išvilkti iš kur: Išdvėsė kumelė, reikia ištę̃st pakluonėn. Rudenį bitės pačios ištę̃sia tranus, kad medaus mažiau ėstų. Vienuos marškiniuos manę pro langą ìštęsė. Ìštęsia gaidį iš papečės. Tęst tęst – paki ìštęsiau iš sutrų duobės telioką. Purvynas būlo, arklys neištę̃sia. Kartą viena žmona ej [o],
tai inklimpo, pradėj [o] rėkt, tai ìštęsė. Karvė inklimpsta, tai tada visi ìštęsiam iž raisto. Nebaštiką ìštęsė, pats anlindo rakštin ir guli. Ìštęsė iš pečio žąsį, mėsos. Šitokį meitėlį ìštęsė per duris. Ažkart ìžtęsė telią negyvą. Reikia pamerkt, reikia ir ištę̃st [linus]. Prilenda [žuvų varžon],
tai kap tik ìštęsi. Tadag juos ižtę̃st ižg užtvorių, tadag juos iž erškėčių išvilkt. Ìštęsia iž mokyklos šiap tep, ultojai pasdaro. Liežuvį neištęsì, kad anas kalbėt. Kad tavę ištęstų̃ oran kojom!. Anas išsìtęsė ją. iš ažudaro, nu, i jau lupa skūrą nepjovęs, gývai. Tą pasakę, vėl išsitęsė iš lovos Joną ir vėl jį baisiai prilupė. Iš išsìtęsia žuvį. Parej [o] laumė ragana, išsitęsė iš pečiaus Bebenčiuką, pavalgė ir išej [o] ant kiemo. ką tvirtai besilaikantį ištraukti: Kap inkišam ranką [į skylę],
trudna ištę̃st. Strošna ištę̃st rankos iš po stalo. Noriu ištę̃st dantį ir negaliu – sopa. Itas jo brolis ìštęs [ė] tą kuolelį. Tąsė visi šieną, tai anas ìštęsė tą trumpesnį galą. Tokia buvo bala, kojų nemožnėj [o] ištę̃st. Nereikalingus sūdus marti ìštęsė į akivaizdą. Kad nekalba anas – su kriūkiu žodžio neištęsi. Kad jam kas kuolą pilvan įvarytų, kad žarnas ištęstų̃ paskui!. Iš po savę vaikas išsìtęsė ir nešioja autą. slapčiomis paimti, pagrobti, pavogti: Sakytai, kas ìštęsė pinigus – nerandu. Moteriškei pinigus ìštęsė. Vilkas manik dvi aveles ìštęsė. Ką tik padedu, tuoj ištę̃sia šitas katinas. išsiurbti, ištraukti, sugerti: Medžiaga ištę̃so vandenį. Sako, ką saulė ištę̃sia soką [iš vaistažolių].

6. išnerti (ppr. mezgant): Sunkiai, bet ištęsiù [akį]. Per tris akutes ištęstà viena – ir tokis mezgimas.

7. jėga išvesti: Karvę ìštęsiau in atšlaimo, reiks po tam toliau pasvedėt. Jo niekap iš namų neištęsì. Ištęsiù visus [svečius] bulbėsna [ravėti]. | Važiuot nenorėj [o],
vaikai, dukteres ìštęsė [iš kaimo]. Jį už barzdos nusitvėręs iš užkakalės išsìtęsė.

8. išnešti: Iš trobos mane ìštęsė, būtau sudegus. Malkų yra, ale nepaimsi: drūtų vyrų reikia jom ištę̃st. Jie su žmona ìštęsė tą kuparą an vežimą. Bus vaikai ištę̃sę kur nors tą atestatą.

9. sunkiu nešuliu ar darbu nuvarginti, įskaudinti: Itoj mėžia tai ir gyslas ìštęsė. Su jaučiais kad par dieną arsi, rankas ìštęsa. Ranką tiek ìštęsė – lai giltinė jumis atema! Ištęsė man ir taip rankas, – atšovė virėja.

10. išaugti, ištįsti: Mergelė išsitę̃so kap smilga. Piemuo prie botagui vis išsitę̃sia.

11. ištverti, ištesėti, įstengti (ką daryti): Kas ištęs iki galo, tas bus išganytas. išsiversti: Da pavasaris toli, ė čia nei šero, nei valago – kap išsitę̃sme su gyvuliais, kuom patys pramisme. Su kartele ilgai negal išsitę̃sti valgyti. Maniau išsitę̃sti su tais miltais šią savaitelę. įstengti išgyventi: Ana ligonis, i kiek ìštęsė! Jei ištęsiù šiuosmet, pagyvensiu. Ar ištę̃siu, ar su medžių lapais nukrisiu. Kad nor jūs ištęstū̃t!. Ka tik lig vasaros senoji išsitę̃stų. išsikapstyti, išsisukti (iš ligos): To delto išsìtęsė, išgijo. Tik išsìtęsiau iš ligos, maniau, kad jau mirsiu. šiaip taip prabūti, prastumti (laiką): Kaipgi tu paržiem ištę̃si be kailinių?! Į tą uždarbį mes nebveizam, mes tik veizam, ka jau ištę̃stumi dieną. Dienininkas nedirba, veiza tik dieną ištę̃sti. Diena žmogui ištęstóji tiktai, t. y. trumpini savo amžį (tiktai amžiui ištę̃sti).

12. kurį laiką vilkinti: Pirmo [je] trisdešimto [je] [žadėjo grąžinti skolą] – taip ir ištęsė visus metus.

13. išsaugoti, išlykyti: Iki Velykų ìštęsiau lašinius.

14. pajėgti išdainuoti, išgiedoti: Jau sena, neìštęsiu, negaliu giedot kap jauna. Kad aš neìštęsiu šitos giesmės.

15. išeiti, išvykti: Išsìtęsė oran i neateina. Išsitę̃sus su vaikais buvo. | Viena kita pora išsìtęsia šokt.

16. išreikalauti, išgauti: Kas tik daro, nori, kad dauges ištę̃st iš to žmogaus. Pasamdė, kad išdarbuit, ištę̃st iš pjovėjos, kad ana nepaeit. Per septynis metus ledva dokumentus [pensijai gauti] ìštęsiau. Anas tęsė tęsė i nieko neìštęsė (neiškláusė) . Suprato, ką gali ištę̃st (išklausti) .
liežùvį ištę̃sti ką nors išgauti, išklausti: Buvo žmona, nori ištę̃st liežùvį.
paištę̃sti, -ia (paìštęsia), paìštęsė. ištęsti 5: Atvažiavo traktorius, abi [mašinas] paìštęsė. išsiurbti: Būt musios ir varmai kraujį paištę̃sę.
nutę̃sti, -ia (nùtęsia), nùtęsė.

1. padaryti, kad nutrūktų, nutraukti: [Žuvys] stvarsto stvarsto ir nenùtęsia. numauti: Duok, čebatus nutęsiù, negulsi itokiom lažion.

2. nutempti, nuvilkti kur: Ką tęsia, tą nutę̃sia – gera kumelė. Arklys ratus nutę̃so namo. Kumeliukas bėgo kluonan ir vilką nùtęsė kartu. Nustvėrė poną už kojos ir nùtęsė nuog arklio. Jaučią nebegyvą nùtęsė nuo kelio. Man tik sunku pamirt, o kai pamirsiu, tai nors virvele padysnin nutę̃skit. Lovą nusìtęsė palangėn – kaipgi jam nebus šalta! Nùstęsė nuo pečiaus až kojos. Anys tada išlindo ir raganą až kojų nusìtęsė miškan.

3. priversti nueiti, jėga nuvesti: Nùtęsė [podukrą] jaujon ir uždarė. Nùtęsė pas kaimyną, ką vogiau obuolius, liepė atsiprašyt, in ranką pabučiuot. Cigonka do nutę̃s, neik! Do karvę kad kur nutęsiù, o teip ką aš čia darysiu. Kvaista galva, negaliu [šerti gyvulių],
bus nutę̃sta turgun ir parduota.

4. sunkiai nunešti: Reikia nutę̃st [šieną] an tuos kupečius. Reikia pienas rytą paskėlus do nutę̃st. Seselės nutę̃sia, o partęst nenori – lauki lauki, kad parvežt. Dieve, kad te mane kas nutę̃st!. Nustę̃sk Kavarckan uogas. Dabar griebsma ir jau pragaran nustę̃sma. nugabenti: Pasodino mergą [vežiman] ir nùtęsė any [s]. Seną nùtęsia in ubagų namus vaikai, – visap yra. nematant, slapčiomis pagrobti, nusinešti, nudžiauti: Naktį pasijema [balinamas drobes] – gali kas nutę̃st. Musinu pilniot, kad kas nenutę̃st ko. Marti nùtęsė svogūnus, visa. Nùtęsė [lapė] jauniklę vištelę.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'datesti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>tę̃sti, </b>-ia, -ė (-o). <br/>1. <span class="explanation">tempiant daryti ilgesnį, platesnį, didesnį: </span> Jei trumpas, tę̃sia. Petneša gumulastinė, kaip tęsi, tįsta, kaip atleidi, susitraukia. Kailį, skūrą tę̃sti. Tę̃sia kirvio ašmenis. Tink dalgį nu smailiojo galo. Juo nemetas gunklos, juo dalgį tę̃sa. Tėvas tęsiamas, moma pamplė, o vaikeliai kai čečeliokai. Būdavo, rudas tik tę̃sias medus, o dabar – cukrus. Zacirka net tę̃sias, gardumas. Kas čia do makaronai, kad tę̃sias kaip sniurgliai? O, būdavo, kai alaus darom, užpili, girinė, kai nutekini, tos putros, išrūgsta to gira, net tę̃sias. Sirapas pasdirba, pradeda tęstis. Net tę̃sias [vynas], kap likerius. <br/>2. <span class="explanation">suėmus traukti ką tvirtai besilaikantį, laikomą, besispiriantį: </span> Instvėrė klemkos ir tę̃sia. Tai vilkas už galvos [avį], o jy už subinės – vienas ing save, kitas ing save tę̃sia. Dangsčiai būna an pirkių, ir tę̃sia šiaudus [Kūčių vakarą]. Už makšties [kardą] nutvėręs tę̃sė kai drūtas, kol tik plept an pasturgalio pasisėdo. Budėtojas, tęsdamas iš aparato ilgą juostelę, priėmė kažkokią žinią. Iš kuodelio ranka tę̃sia siūlą. Vilna susvelia, tada tę̃sk tu ją netę̃sk. Tę̃sia numerėlius, kam kokį šniūrelį šienaut. Kartas tęsiaũ <span class="explanation"> (būriau) </span>. Tę̃sia zalatinę žuvį anas. Žuvį paregėj [o] [žuvėdra] ir tę̃sia su visa meškeria. Anksčiau nebuvo darbų jokių, pinigų nebuvo iš kur tę̃st. Tę̃sia <span class="explanation"> (nuolat prašo, ima) </span> pinigus iž motkos, tik duok. <span class="explanation">siurbti, traukti (skystį, dujas ir pan): </span> [Drenažas] gerai tę̃sia [v] andenį. Anos. tę̃sia kraują iš žmogaus. Tenčius iš marių [v] andenį tę̃sia. An lietaus iš kamino ne tep tęsia, dūmai neina viršun, bet gula. <br/>3. <span class="explanation">traukti, tempti, vilkti ką paviršiumi: </span> Sapnuoju: jisai tę̃sia mane ir ištraukė per langą. Anas ją až kasų – i tę̃sia miškan. Turėjau tę̃st tolyn ratus. Tę̃sus rąstą boba ir parvirtus – regi! Ir gudiškai akėja – kap tuiną per tvorą tęsdamas. Lenciūgą tęsiaũ tęsiaũ, dar̃ rankų nepakeliu. Tę̃sia kokį daiktą [katinas] kai virvę, daboja – gyvatė. Tai kataras jau labai ažmiega, tai tą až kojų pririšam virvėm ir tę̃siam miškan. Nenumir', ba kap numirsi, reikės už kojų tę̃st namo – bus bėdos. Tę̃sia tinklus. Tę̃sia [bradinį] per upę ir gaudo [žuvis]. Šeria jis tą netikusį arkliuką, kad plūgą tę̃stų. Šuniokas nustvėręs vištą ažu sprando ir tę̃sia. Rytą nueina pakluonėn, kur gulėjo rogutės, tai rado atvirkščias rogutes – tęsta nuo kluono į ežerą. Šito kašis vaikui par snukį, ažtat ir tę̃sia anas žeme. Nusvėrė maišas vagiui pečius, dėl to, numetęs maišą žemėn, ėmė tęst par gruodą. Iš pečio duona reikia tę̃st. Kiba traktorium tę̃s [namą], in senystos budinkos nedarysim. Kraunam, kab arklys tę̃sia. Tę̃sia vežimą arklys, ir gana. Kap arklį netę̃sdamą, botagais rėžo, tep seniau ponai žmonis rėžė. Atdarykit vartelius, tęsia meška ratelius. Tę̃sia pjautuvą lodz senas arklys žolę kanda. Žiūr', kap anas eina kojas tę̃sdamas. Tokias stipras buvo, o dar̃ kojas jau tę̃sia. Kad kojas dar tęsì, ir gerai. Kojom nepaeina – tę̃sia kojas. Paraližuotas žmogus tę̃sia koją. Basas vaikas, kojos sukapotos, tę̃sia kokius medinius. Atejau – visos vištos tę̃sia sparnus par žemę – druskos pririjo. Kokios žvynės popierius tę̃sia par padlagą. Kab aštros girnos, tę̃sia grūdą gerai. Kažg būtų, kad juos po kaklų tęstų̃ top. Tę̃sia kaip velnias močią par raistą. Tęsiù kap šuva ratus <span class="explanation"> (prastai gyvenu) </span>. Nerysi ir kojų netęsì <span class="explanation"> (negyvensi) </span>. Spausk, ma [no] sūnau, šienaudamas visada prūtą, tai tuomet gerai dalgė tęs. Koks čia rūbas: tę̃sias par žemę, palos nuskorę. Suknelė per purvyną tęsias. Ka sijonai buvo, ta žeme tę̃sės ir dulkino. Tęsias kai gaidžio uodega andarokas ir sušlampa. [Meitėlio] pagurklė in žemės tę̃sias, snukeliukas tik ką. Pririjo – gurklys tę̃sias iš priekio kai čelna. Indėjom in vežimą tą šamą, tai uodega tę̃sėsi žeme. Plūgas tęsės tęsės paskui arklį, brinkt ir apvirto. Až baroniuko i nusinešė vilkas, kojelės tik tę̃sias. Kojos [paralyžiuotos] tę̃sias, nieko nevaldo. Vejos šitos tę̃sias, nemožna kast bulbos. Pigai tęsiąsis, duodąsis pigai test. Šarka krykščia, žarnos tę̃sias. <br/>4. <span class="explanation">jėga, vargingai, sunkiai vesti: </span> Senelis veda už apinastrio, ir jis. tę̃sia arklį. Karvę an pavadžios – ir tę̃sia ganyt. Žu ragų pririšę tę̃sia karvę an stogo. Stabt veršis i stovi, tęsiù tęsiù – neina. Motina viena tę̃sia penkius vaikus miestan. Kap moteriškė vaiką turi, tę̃sia du kiliometrus daržų ravėt. Tę̃sė mane rentgenan, esu pavargus. Nenori – neik, anys tavęs netę̃s. Bernioką tę̃sia miškan, do gyvatė kur inkąs. Kai šikamąją tę̃sia šitõs karves, tę̃sia net pievosna, toliausia. Gal jau jį velinai tę̃sė ton balon? O vilkelis iš smagumo tę̃sė ožką šoktie. <span class="explanation">su savimi kartu vestis: </span> Jaunučiukė, jau tę̃sias vaiką. <span class="explanation">traukti, masinti: </span> Jį tokis patraukimas tę̃sia – tik pavogt. Adant darytumite, ant ko jus piktybė jūsų tęsia. [Viešpatis] visus, ne tiektai žmones, bet ir angelus, teip piktuosius, kaip ir geruosius, tęsia savęsp. Kad penigų įgyja, tad juos vėl ant didžiavimo, ant gėrių… ir svetimoteriavimų tę̃sia. Vieną lapumas apvildo ir tę̃sia jį visop piktop. Kap ažuveikei rublį, tai tada tę̃sia, kad ažuveikt dauges. Užmiršinėja jau Petruškas, ne tep jau tę̃sia. <br/>5. <span class="explanation">sunkiai nešti: </span> Kada grybų, uogų atsiranda, tę̃sia į turgų. Nueidavom miškan, prisikirsdavom ir tęstè nešte prisinešdavom an savo pečių. Tę̃sdavo tę̃sdavo eglines šakas iš miško pakratyt. Tę̃sia moma maišiuką – nepatę̃sia. Tę̃sia pieną pieninėn. Tie ponai visur su mašinom: ir an karves, visur, o tu, nabagėli, ir tę̃sk. Senam reikia apsižiūrėt gyvuliai, tę̃st ir tę̃st. Tęsiaũ tęsiaũ avižas, buvo likę keli kuoreliai nesunešta. Alytun, turgun, visada pėsčios ejom, dar maišą ant pečių tęsì, tai nebuvo toli. Po du pudu an pečių tęsiaũ duoną. Tęsiaũ tęsiaũ paržiem [v] andenį gurban an galvijus, net gyslos išsitempė. Da ir aš dirbau, kaip statė Kavarsko ligoninę, žemes tę̃sėm. Tęsk gi savo lobį veikiai, kad kas nepamatytų. Ale senas pats savęs nebepatęsì. Dabar gi veža, tę̃sia sodus, parduoda gi. Kad tik kelnes tęsì, ir gerai – kad tik vyras. Anas eina, kur jį kojos tęsia, kur akys veda. Iš namų tę̃sias tę̃sias glėbiais knygų. Tę̃skis ir tẽskis tą vaiką. <span class="explanation">paslapčiomis imant nešti, grobstyti: </span> Ryt stribam reikėjo duot: tę̃sė visa, ko norėjo. Tę̃sia šiaudus ir nesislepia vogdami. <br/>6. <span class="explanation">iš ankštumo spausti, veržti, traukti: </span> Tai pasiuvo: viena rankovė vienur tę̃sia, kita – kitur. Pirštą tę̃sia [nuo tinimo, tvinkimo], negaliu ir veikt. <span class="explanation">smarkiai šalti, spausti</span>. Šálta kąsnį, šaltis tę̃sia. <br/>7. <span class="explanation">kloti, tiesti: </span> Tada reikia linus tę̃stie. <br/>8. <span class="explanation">augti, tįsti: </span> Iš apačios žliūgė tę̃siasi. <br/>9. <span class="explanation">sunkiai dirbti, plušėti: </span> Nieko, aš gi da tęsiù. Tę̃sia tėvai darbus, dar eina. Ponauna vaikai, o tėvai visa tę̃sia. <br/>10. <span class="explanation">įstengti šiaip taip gyventi, leisti laiką, gyvuoti, laikytis: </span> Buvau pas daktarą, vaistų devė, teip dieną ir tęsù. Tęsì dieną, i gerai, ko senam reik?! Jau paskutinę adyną tę̃sia, ė da vis an save traukia. Žiemą sušalusią [mėsą] galės ilgiau palaikyti, o gal ir greitai prireikti, nes Jonienė diena dieną tęsė. Tę̃sia senykščią [amžių]. Tęsiù ir tęsiù jau dvidešimt metų: tai ligoninėj paguliu, tai lašiukų palašinu. Vėžys – ilgai netę̃s. Vėžininkė ana, nebtę̃s. Pasigydinėju, pasigydinėju ir tęsiù dienas. Ot taip ir tęsù tą amžių. Katrie gerai gyvena, tie išmiršta, katrie blogai, tę̃sas. Vargingai gyvenau, dirbau dirbau, tai da ilgai tęsiúos <span class="explanation"> (gyvenu) </span>. Pasilopo <span class="explanation"> (pasigydo) </span> i tę̃sas šiaip taip. <br/>11. <span class="explanation">deisti, vilkinti, atidėlioti, traukti: </span> Tę̃sti bylą. Provą tę̃sti. Tę̃sia ir tę̃sia darbus kap šuva ratus. Netę̃sk, padirbk tą darbą – i šventė. Kaip jūs piningus tę̃sėt, taip aš nepadirbau. Tę̃sia tę̃sia, ir kada ataduos anas skolą man? Iškada, ka tą jaunystą tęsì <span class="explanation"> (nevedi) </span>. Teip tę̃s tę̃s, kol metai išeis. Tę̃sė tę̃sė visą laiką, dabar mato, kad nieko nebepadaris. Kodėl šįmet tei [p] ilgai tę̃siat su šieno pjovimu? Ans tę̃sa atsakyti. Žemaičiams, tęsantims krikštyties, karalius Jagėla dalijo raudonas kepures. Paršiuko nepardaviau, nieko nesiūlė Šiauliuose, šiandien papjovėm du, o vieną dar tęsma lig po Kalėdų; sako, tuomet bus brangesni. Blogi orai, tai darbas tę̃sias. Neužbaigi čėse darbo, tai ir tę̃sias kaip šūdina virvė. Neina tas reikalas, tę̃siasi tę̃siasi. Reikalas, kalvinams spiranties, ilgai tęsės. Tada svadinsam, tada svadinsam [braškių] – teip i tę̃sas metai po metų. Tai šio nėra, tai to nėra – tep ir tę̃sias. Netę̃skias su skola. Netę̃skias su liga, gydykias. Netrūko ir tokių, kurie tęsės su krikštu lig pat paskutinės ligos. Aš negaliu tę̃sties, mun reik skubėti eiti. Ko po karūmenės tę̃sas, ko be pačios bindzinė [ja] ? Du piršliai, švogrių paėmiau, išvažiavom, nu ir tuoj [vestuvės], daug nesìtęsė. A ilgai dar tę̃sys nežanotas? Žanykiatavos, ko tę̃satavos? Teip tę̃sėmos, nerašėmos į kulkozą. Ponas yra geras, netęsdamos užmoka algą. Nebuvo tat jau laiko ko betęsties. <span class="explanation">užtrukti, užsilaikyti, atsilikti. </span> <br/>12. <span class="explanation">toliau vykdyti, daryti: </span> Žaidimas tę̃siamas. Vėl turėjau ieškoti galimybių, kad galėčiau tęsti mokslą. Gal mes ir dabar tęsiame išdavystes…. Tę̃sti savo šunybes iki galo. Apie seserį ir draugą brangų vėtra savo liūdną dainą tęs. Romanas baigtas, o gyvenimas tęsiasi – ir tegu jau pats skaitytojas sugalvoja jo tęsinį. Eigos veikslo veiksmažodžiai žymi veiksmą, kuris tęsiasi. Ką norint bylome garbėsp Motinos Dievo, tatai Sūnausp tęsias. <span class="explanation">toliau kalbėti. </span>. <span class="explanation">slinkti</span>. Taip tos dienos i tę̃sas! Kap ilgai tę̃sės tas laikas! <br/>13. <span class="explanation">trukti: </span> Bylos tęsdavosi keletą ar net keliolika metų. Pokalbis tę̃sėsi pusvalandį. Tos veseilios tę̃sdavosi po kelias dienas. Slogos kai kada tęsias lig devynų dienų kaip ir karštinės. Prekyba tokia ir tę̃sės lig pat keturiolektų metų karo. Ir teip tẽsės muno vargai, kol tikt aš vaikus prasiauginau. Nevalia žydų tęsėse par metų septynias dešimtis. Aš nežinau, kaip ilgai tas karas dar gali tę̃sties. Du metu tę̃sęsys tie karai. Bėga priš kits kitą [moterys paplepėti] – kiek taip tę̃sias?! <span class="explanation">būti išlikusiam, tebebūti: </span> Anys nekentė, kad čia tę̃siasi liežiuvis lietuviškas. Tę̃sės ir tę̃sės paprotys iš senovės. Tę visokių burtų tę̃siasi. I dar̃kos <span class="explanation"> (dabar) </span> to mada tę̃siasi. Dar kokis kiaušinis tę̃sias. <br/>14. <span class="explanation">ilgai, ištęstai tarti, kalbėti, dainuoti, švilpti ir pan.: </span> Nosiniai garsai tęsiamì ilgiau. Prieb [alsiai] <span class="explanation">f, v</span> yra tęsiamieji (arba trauktiniai), nes tariant juos galima traukti. Lietuvininkai būkštavą <span class="explanation"> (raidę) </span> o tę̃sia. Tę̃siamas giedojimas. Tę̃samo balso geras dalgis. Giesmės negalì peršokt, tę musysi tę̃st, kap parašyta. Ta nota tokia nelinksma: tę̃sia i tę̃sia – tokia be gaidų. <br/>15. <span class="explanation">tįsoti, plytėti, driektis: </span> Mano sklypas čia ir tę̃sia iki upės. Ten, kiek akys mato, tęsėsi vandenų apsemti plotai. Kaip baltas audeklas tęsėsi tarp žaliuojančių laukų, pievų ir girių lygus ir platus plentas. Nuo trobos ir klėties upės linkui, į pakalnę tęsiasi sodnas. Šito pieva tę̃sėsi toliau per kokius tris ūkinykus. Ir tę̃sias tie kalniukai kalniukai lig pat Lokavos kalno. Tę̃sės juostums <span class="explanation"> (rėžiais) </span> ūkė. Kaip voratinkliai tę̃siasi par orą, trečion dienon bus lietus. \| Tešmuo kai siūlas, lig žemei tę̃sias. <br/>16. <span class="explanation">lėtai, sunkiai eiti, vilktis: </span> Reikia tę̃stis namo. Kvara buvo, ir ko jai buvo tę̃stis. Tę̃siase nebagas su karve. Dabok, kokia te boba tę̃sias keliu. Te nor arčiau, ė tai tęsíes tęsíes. Reikia tau dabar tokiu purvynu tę̃stis bažnyčion! Einu keliu, daboju – tę̃stas ko – sliedas nukeverzotas. Tę̃sias ir anas kai ūšmalas, nelieka nuo bobos. Tę̃sias i testę̃s, nepristoj in jį! Daboju: paskui dykius tę̃sias šunytis. Šuva vos tę̃sias paskutinėm kojom. Didžiausias kirminas raudonas tę̃sias par gryčią. <br/>17. <span class="explanation">bastytis, valkiotis: </span> Tę̃siasi čia visokio brudo. <br/>18. <span class="explanation">pamažu judėti erdve, slinkti: </span> Kaip naktį tūlos žvaizdės danguje rodžias, nuog rytų vakarump tęsiančios, bet ne didžiu žibėjimu žibančios. Vakar nelij [o], ale va šitiej žydai <span class="explanation"> (debesys) </span> tę̃sias. <br/>19. <span class="explanation">stengtis paimti ką toliau esamą, siektis: </span> Tę̃skis duonos, riekis ir valgyk. <br/>20. <span class="explanation">eiti kuria kryptimi: </span> Šitas kelias tę̃sia in Bokštus. <br/>21. <span class="explanation">būti panašiam į ką, krypti, linkti į ką: </span> Ne šlėktos buvo, ale an bajorų tę̃sė. Leliušai. mainos – tę̃sia in gudus <span class="explanation"> (kalba daugiau gudiškai) </span>. <br/>22. <span class="explanation">veržtis, labai norėti: </span> Čia miesto patekančio neturime, bet ing aną ateisiančią ir amžiną tėviškę tę̃siame. Dabokis, kiekvienas žmogau krikščionie, kop tę̃sias visos dūmos, visi reikalai ir rūpesčiai tavi. Idantig kad visomis sylomis tęstum̃bimės tosp meilėsp bendrosp ir atleidimop vienas antram. <br/>23. <span class="explanation">stengtis išklausti, išgauti: </span> Anas tę̃sė tę̃sė i nieko neištęsė. <br/><b> linùs tę̃sti</b>. Eit linus tęst. <br/><b>aptę̃sti, </b>-ia (àptęsia), àptęsė. <br/>1. <span class="explanation">apvilkti, aptempti drabužiu: </span> Aptę̃s žmogų [drabužiu] kap sančiu, kap voratinkliu, pe! <br/>2. <span class="explanation">apsiūti, aptraukti, apkalti kuo iš viršaus, apmušti, apkaustyti: </span> Kalniai àptęsta milu. Kuoj nori aptę̃st, ar šereiku? Ma [no] àptęsti kailiniai. Kalviop reikia ažnešt, kad aptę̃st ratą šina. Tada medinius apìtęsė guma. Vešim pas kalvį ratus aptę̃st, jau labai pairę. \| Mezgė mezgė i numezgė ilgą i be skaičiaus ilgą tinklą i àptęsė aplink girią. Ratus apsìtęsiau. <br/>3. <span class="explanation">aptraukti, apdengti, apvilkti: </span> Rūdis juodai àptęsia. Žalia žolelė rūdžia apnešta, bistra upelė krauju aptęsta. Vai ir ištraukė seselę žaliais maureliais aptęstą. Kmora visą dangų àptęsė. Tep tuos àptęsė nastrus [valgant], kad negali. Àptęsta jo [akies] lėlelė. Ažkart akį ėm [ė] ir àptęsė. Kad tau akis aptę̃st!. Burna pienu apsìtęsė. Apsitę̃sę mano akes, nesuregiu. Apsìtęsė visas dangus, bus lietaus. \| Guli lovoj vaikais apsitęsus <span class="explanation"> (daug vaikų) </span>. <br/>4. <span class="explanation">tempiant, traukiant apvilkti aplink: </span> Ponas liepęs jį pririšt prie arklio uodegos ir aptęst tris kartus apie jo dvarą. <br/>5. <span class="explanation">apnešti apie ką: </span> Apnešė aptęsė aplink bažnyčią [statulą]. <br/>6. <span class="explanation">aptinti, aptvinkti aplink: </span> Pirštą jau àptęsė, reikia pradurt. <br/><b> akìs aptę̃sti</b>. <span class="explanation">apgauti, įtikinti melu: </span> Kiba ana jam akìs apìtęsė, kad anas ją paėmė <span class="explanation"> (vedė) </span>. <br/><b>atitę̃sti, </b>-ia (atìtęsia), atìtęsė. atatę̃sti. <br/>1. <span class="explanation">atvilkti prie ko: </span> Kad reikt, tai būt atatę̃sęs priekabą. Àttęsė kranu trobą [per potvynį], ir išgelbėj [o]. Atìtęsė iš pamūrio akmenis. Ir atej [o] lapytė, ir attęso žąsį baltaplunksnę. Jį in tos eglės attę̃sę po durim. Čiut kojas atàtęsiau, tokis klampynas. Einu, aš atsitęsiù dviratį. Padarė [rogutes]. Ji atsitęsė, paskinkė ir važiuoja. <span class="explanation">atitraukti, atstumti nuo ko: </span> Stalą kąsnį àttęsė [nuo sienos]. <br/>2. <span class="explanation">jėga atvesti: </span> Atatę̃sk man jį. Dabar ragana, atatęsusi savo dukterį pirtin bei gerai išpraususi, pargabeno rūmuosna Viešpaties. \| Kai Pipiraitė pamirė, anas kitą iš toliau atàtęsė. Šitą [vaiką] atsìtęsiau pirkion. Pasigavę tą žmogų atsìtęsė ir girdo. <br/>3. <span class="explanation">atnešti, atgabenti, atitempti: </span> Didelė našta, čiut atàtęsiau. Kūjį boba net iš Grybiškių atàtęsė. Àttęsia àttęsia katė varlę katukui. Kam tu atàtęsei šituos žagarus?. Tokius kašikus ant kupros atsitęsì. Atsìtęsiau tris nėšius [v] andenio. <span class="explanation">atgabenti kuo: </span> O kamp yr lisafetas, tai àttęsia [bulves]. <br/>4. <span class="explanation">ateiti: </span> Led atsìtęsiau nuo šieno. <span class="explanation">atsikelti, atsikraustyti: </span> Ir atsìtęsėm Alovėn. <br/>5. <span class="explanation">nelaukiamam ateiti, atsivilkti: </span> Jau tę jokis valketa neatsitę̃s. Ko anas in mus atsìtęsė? Niekas jo neprašė. <br/>6. <span class="explanation">atitiesinti: </span> Lemėžas reikia nunešt pas kalvį atatę̃st. <br/><b>datę̃sti, </b>-ia (dàtęsia), dàtęsė. <br/>1. <span class="explanation">pabaigti vilkti iki kokios vietos: </span> Sūnus spėjo pabėgt, o tėvą [kazokai] dàtęsė dvaran. <br/>2. <span class="explanation">išsiversti: </span> </span> Nor kaip in rugių datęstùm su duona! <br/>3. <span class="explanation">įstengti gyventi, išgyventi: </span> Lig aštuoniasdešimt metų dàtęsė. O gal aš nė lig rudens nedatę̃siu, ką gali žinoti. <br/>4. <span class="explanation">įveikti (kelią), nueiti: </span> Tolì, aš nedatęsiù. <br/><b>įtę̃sti, </b>-ia (į̃tęsia), į̃tęsė. <br/>1. <span class="explanation">įtempti, įvarginti: </span> Užmirštu naščius atsinešt, teip. įtę̃sia rankas. <br/>2. <span class="explanation">įtraukti, įvilkti, įkelti: </span> Kad nepaneši nešte, tai tęste įtę̃sk maišą klėtin. Kirvį paėmė ir atkirto jam galvą, ir iñtęsė priemenėn. Regi, [vilko] añtęsta net ežeran, ale išsinešė avelę. Ažumušė ir ežeran añtęsė. Jei jo balon būtų neintę̃sę, būtų bitės užėdę. Neik neik an vandenį, bo varlė pagaus ir intę̃s. Insilipė visi ton eglėn ir raganą intęsė. Ir lovys trobon iñtęsta. Iñtęsė vežimą grendyman. Jau tu mañ griekan intęsì. Vilkai, papjovę kumelioką, įsìtęsė jį tankumynėn ir suėdė. Tik avį, insìtęsia [upelin] ir prausia vandiniu. <br/>3. <span class="explanation">jėga įvesti: </span> Reikia eit intę̃st [karvę]. Ing karčemą nor vestie, varu ją ten intęstie. <br/>4. <span class="explanation">patekti, pakliūti į kieno tarpą, draugiją: </span> Apsiženij [o] – insitę̃so nei šiokiosa, nei tokiosa giminėsa. <br/>5. <span class="explanation">įpainioti: </span> Politikon intę̃so ir govė dvidešim penkis metus [kalėjimo]. <br/>6. <span class="explanation">įpratinti: </span> Ing tą gėrimą draugai iñtęsia nenorint. <br/>7. <span class="explanation">įprasti, įnikti, įjunkti: </span> Insitę̃sęs baisiausiai buvo gert, žmona ir pametė. Darban insitę̃susiu arkliu ir kelij [e] geriau. <br/><b>ištę̃sti, </b>-ia (ìštęsia), ìštęsė. <br/>1. <span class="explanation">padaryti ilgesnį, platesnį, didesnį, ištempti: </span> Moliniai muštuviai panašūs į puodynę ištęstu liemeniu ir susiaurintu kaklu. Plakdamas dalgį, jis labai ašmenis ištę̃sia. Bažnyčia, visur santyji motina mūsų, per visą pasaulį ilgynių ir platynių ižtęstà, … pastiprinta yra ko tolyniui, tuo daugiaus. Ant kitojo [turto] kai žąsinai kaklą ìštęsa, o ne ant savo. Kabantis šaukėsi pagelbos, žmonės bandė nuimti, bet jokiu būdu neatleido mūka, ir su plaukais skūra ant galvos išsitęsė. Nosis tik išsìtęsė po kvarabai. <br/>2. <span class="explanation">padaryti per didelės apimties, per daug išplėsti: </span> Ištęsti buitiniai vaizdai apsunkina romano veiksmo raidą. Kompoziciniu atžvilgiu kūrinys gerokai ištęstas. <br/>3. <span class="explanation">įtempti: </span> Ižtęsiu kilpinį. Ižtęsiamas. Neižtęstas. <br/>4. <span class="explanation">padaryti tiesų, lygų, nebe palaidą ar sutrauktą, ištiesinti, ištiesti, išlyginti: </span> Man duokit jaunystės, kad veidą ištęstų̃. Kad spurgana papula, nepaverpu, neìštęsu vilnos. Suvyniojo kilimą, o vyras pagrobė ir ìštęsė. Kap sueina bernai, tai mus ìštęsia an zoslano ir tąso. Visas kūnas žaizdomis paverstas, ižkruvintas ir ant kryžiaus ižtem [p] tas ir ižtęstas. Sulaužei, supašei tą [linų] saują, kad ji būtų neišsitę̃sus. Ėmė kiškis ir griuvo an žemės i išsìtęsė. <span class="explanation">pakloti, ištempti, ištiesti: </span> An pievos ìštęsė [drobę], saulė padegino ir išbalino. Drobę an [v] andenio patęsiam, o tada ìštęsiam an dernos <span class="explanation"> (velėnos) </span>. Tuos audeklus indedam pelenuosna, pamirkiam kokią dieną, paskui ištę̃siam an žolės. <br/>5. <span class="explanation">ištraukti, išvilkti iš kur: </span> Išdvėsė kumelė, reikia ištę̃st pakluonėn. Rudenį bitės pačios ištę̃sia tranus, kad medaus mažiau ėstų. Vienuos marškiniuos manę pro langą ìštęsė. Ìštęsia gaidį iš papečės. Tęst tęst – paki ìštęsiau iš sutrų duobės telioką. Purvynas būlo, arklys neištę̃sia. Kartą viena žmona ej [o], tai inklimpo, pradėj [o] rėkt, tai ìštęsė. Karvė inklimpsta, tai tada visi ìštęsiam iž raisto. Nebaštiką ìštęsė, pats anlindo rakštin ir guli. Ìštęsė iš pečio žąsį, mėsos. Šitokį meitėlį ìštęsė per duris. Ažkart ìžtęsė telią negyvą. Reikia pamerkt, reikia ir ištę̃st [linus]. Prilenda [žuvų varžon], tai kap tik ìštęsi. Tadag juos ižtę̃st ižg užtvorių, tadag juos iž erškėčių išvilkt. Ìštęsia iž mokyklos šiap tep, ultojai pasdaro. Liežuvį neištęsì, kad anas kalbėt. Kad tavę ištęstų̃ oran kojom!. Anas išsìtęsė ją. iš ažudaro, nu, i jau lupa skūrą nepjovęs, gývai. Tą pasakę, vėl išsitęsė iš lovos Joną ir vėl jį baisiai prilupė. Iš išsìtęsia žuvį. Parej [o] laumė ragana, išsitęsė iš pečiaus Bebenčiuką, pavalgė ir išej [o] ant kiemo. <span class="explanation">ką tvirtai besilaikantį ištraukti: </span> Kap inkišam ranką [į skylę], trudna ištę̃st. Strošna ištę̃st rankos iš po stalo. Noriu ištę̃st dantį ir negaliu – sopa. Itas jo brolis ìštęs [ė] tą kuolelį. Tąsė visi šieną, tai anas ìštęsė tą trumpesnį galą. Tokia buvo bala, kojų nemožnėj [o] ištę̃st. Nereikalingus sūdus marti ìštęsė į akivaizdą. Kad nekalba anas – su kriūkiu žodžio neištęsi. Kad jam kas kuolą pilvan įvarytų, kad žarnas ištęstų̃ paskui!. Iš po savę vaikas išsìtęsė ir nešioja autą. <span class="explanation">slapčiomis paimti, pagrobti, pavogti: </span> Sakytai, kas ìštęsė pinigus – nerandu. Moteriškei pinigus ìštęsė. Vilkas manik dvi aveles ìštęsė. Ką tik padedu, tuoj ištę̃sia šitas katinas. <span class="explanation">išsiurbti, ištraukti, sugerti: </span> Medžiaga ištę̃so vandenį. Sako, ką saulė ištę̃sia soką [iš vaistažolių]. <br/>6. <span class="explanation">išnerti (ppr. mezgant): </span> Sunkiai, bet ištęsiù [akį]. Per tris akutes ištęstà viena – ir tokis mezgimas. <br/>7. <span class="explanation">jėga išvesti: </span> Karvę ìštęsiau in atšlaimo, reiks po tam toliau pasvedėt. Jo niekap iš namų neištęsì. Ištęsiù visus [svečius] bulbėsna [ravėti]. \| Važiuot nenorėj [o], vaikai, dukteres ìštęsė [iš kaimo]. Jį už barzdos nusitvėręs iš užkakalės išsìtęsė. <br/>8. <span class="explanation">išnešti: </span> Iš trobos mane ìštęsė, būtau sudegus. Malkų yra, ale nepaimsi: drūtų vyrų reikia jom ištę̃st. Jie su žmona ìštęsė tą kuparą an vežimą. Bus vaikai ištę̃sę kur nors tą atestatą. <br/>9. <span class="explanation">sunkiu nešuliu ar darbu nuvarginti, įskaudinti: </span> Itoj mėžia tai ir gyslas ìštęsė. Su jaučiais kad par dieną arsi, rankas ìštęsa. Ranką tiek ìštęsė – lai giltinė jumis atema! Ištęsė man ir taip rankas, – atšovė virėja. <br/>10. <span class="explanation">išaugti, ištįsti: </span> Mergelė išsitę̃so kap smilga. Piemuo prie botagui vis išsitę̃sia. <br/>11. <span class="explanation">ištverti, ištesėti, įstengti (ką daryti): </span> Kas ištęs iki galo, tas bus išganytas. <span class="explanation">išsiversti: </span> </span> Da pavasaris toli, ė čia nei šero, nei valago – kap išsitę̃sme su gyvuliais, kuom patys pramisme. Su kartele ilgai negal išsitę̃sti valgyti. Maniau išsitę̃sti su tais miltais šią savaitelę. <span class="explanation">įstengti išgyventi: </span> Ana ligonis, i kiek ìštęsė! Jei ištęsiù šiuosmet, pagyvensiu. Ar ištę̃siu, ar su medžių lapais nukrisiu. Kad nor jūs ištęstū̃t!. Ka tik lig vasaros senoji išsitę̃stų. <span class="explanation">išsikapstyti, išsisukti (iš ligos): </span> To delto išsìtęsė, išgijo. Tik išsìtęsiau iš ligos, maniau, kad jau mirsiu. <span class="explanation">šiaip taip prabūti, prastumti (laiką): </span> Kaipgi tu paržiem ištę̃si be kailinių?! Į tą uždarbį mes nebveizam, mes tik veizam, ka jau ištę̃stumi dieną. Dienininkas nedirba, veiza tik dieną ištę̃sti. Diena žmogui ištęstóji tiktai, t. y. trumpini savo amžį (tiktai amžiui ištę̃sti). <br/>12. <span class="explanation">kurį laiką vilkinti: </span> Pirmo [je] trisdešimto [je] [žadėjo grąžinti skolą] – taip ir ištęsė visus metus. <br/>13. <span class="explanation">išsaugoti, išlykyti: </span> Iki Velykų ìštęsiau lašinius. <br/>14. <span class="explanation">pajėgti išdainuoti, išgiedoti: </span> Jau sena, neìštęsiu, negaliu giedot kap jauna. Kad aš neìštęsiu šitos giesmės. <br/>15. <span class="explanation">išeiti, išvykti: </span> Išsìtęsė oran i neateina. Išsitę̃sus su vaikais buvo. \| Viena kita pora išsìtęsia šokt. <br/>16. <span class="explanation">išreikalauti, išgauti: </span> Kas tik daro, nori, kad dauges ištę̃st iš to žmogaus. Pasamdė, kad išdarbuit, ištę̃st iš pjovėjos, kad ana nepaeit. Per septynis metus ledva dokumentus [pensijai gauti] ìštęsiau. Anas tęsė tęsė i nieko neìštęsė <span class="explanation"> (neiškláusė) </span>. Suprato, ką gali ištę̃st <span class="explanation"> (išklausti) </span>. <br/><b> liežùvį ištę̃sti</b> <span class="explanation">ką nors išgauti, išklausti: </span> Buvo žmona, nori ištę̃st liežùvį. <br/><b>paištę̃sti, </b>-ia (paìštęsia), paìštęsė. ištęsti 5: Atvažiavo traktorius, abi [mašinas] paìštęsė. <span class="explanation">išsiurbti: </span> Būt musios ir varmai kraujį paištę̃sę. <br/><b>nutę̃sti, </b>-ia (nùtęsia), nùtęsė. <br/>1. <span class="explanation">padaryti, kad nutrūktų, nutraukti: </span> [Žuvys] stvarsto stvarsto ir nenùtęsia. <span class="explanation">numauti: </span> Duok, čebatus nutęsiù, negulsi itokiom lažion. <br/>2. <span class="explanation">nutempti, nuvilkti kur: </span> Ką tęsia, tą nutę̃sia – gera kumelė. Arklys ratus nutę̃so namo. Kumeliukas bėgo kluonan ir vilką nùtęsė kartu. Nustvėrė poną už kojos ir nùtęsė nuog arklio. Jaučią nebegyvą nùtęsė nuo kelio. Man tik sunku pamirt, o kai pamirsiu, tai nors virvele padysnin nutę̃skit. Lovą nusìtęsė palangėn – kaipgi jam nebus šalta! Nùstęsė nuo pečiaus až kojos. Anys tada išlindo ir raganą až kojų nusìtęsė miškan. <br/>3. <span class="explanation">priversti nueiti, jėga nuvesti: </span> Nùtęsė [podukrą] jaujon ir uždarė. Nùtęsė pas kaimyną, ką vogiau obuolius, liepė atsiprašyt, in ranką pabučiuot. Cigonka do nutę̃s, neik! Do karvę kad kur nutęsiù, o teip ką aš čia darysiu. Kvaista galva, negaliu [šerti gyvulių], bus nutę̃sta turgun ir parduota. <br/>4. <span class="explanation">sunkiai nunešti: </span> Reikia nutę̃st [šieną] an tuos kupečius. Reikia pienas rytą paskėlus do nutę̃st. Seselės nutę̃sia, o partęst nenori – lauki lauki, kad parvežt. Dieve, kad te mane kas nutę̃st!. Nustę̃sk Kavarckan uogas. Dabar griebsma ir jau pragaran nustę̃sma. <span class="explanation">nugabenti: </span> Pasodino mergą [vežiman] ir nùtęsė any [s]. Seną nùtęsia in ubagų namus vaikai, – visap yra. <span class="explanation">nematant, slapčiomis pagrobti, nusinešti, nudžiauti: </span> Naktį pasijema [balinamas drobes] – gali kas nutę̃st. Musinu pilniot, kad kas nenutę̃st ko. Marti nùtęsė svogūnus, visa. Nùtęsė [lapė] jauniklę vištelę.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

datęsti

#