dasupti

sùpti, -a, -o (-ė).

1. siausti, gaubti: Sùpk jąją su užsupalu, su skepeta, kolei apsupsi. Sùpa skara, dvikarte, drobule. Kauno gatves jau supo vasaros prieblanda. Mane supa iš visų pusių šilta ir jauki balandžio pabaigos migla. Sùpės moteros skepetom. Nenoriu sùpties tuo skarele. Supúos, supúos paltelin – šaltis krečia. Prijuostėlę supiaus (juosiausi) , leliuma, balanėlę pūčiaus, leliuma. Vakaru supas balta pilis.

2. einant iš visų pusių, siausti: Sąjungininkai supo miestą iš visų pusių. Aš veizu, kad kareiviai vienas iš vienos pusės, kitas iš kitos pusės sùpa, sùpa. Bėkiam, sako, vyrai, mumis, jau pradeda sùpti. stoti aplink: Pradėjo žmonės supti mane ratu.

3. tęsiantis aplink ką juosti, riesti: Iškerojusios, išlapojusios liepos supa sodą ir trobesius. Didelį kiemą supo keturi namai. Lietuvoje yra nemaža parkų, kurių grožį didina juos supantys vandens baseinai. Iš kitų pusių pilę šitą supo klampi pelkė. sudaryti kam aplinką: Žmogų turi iš visų pusių supti grožis ir menas. Jis ją supo savo globa.

4. judinti (lopšį, sūpuokles ir pan) į vieną ir kitą pusę ar aukštyn ir žemyn, kad ritmiškai linguotų: Sùpk kūdikį, jau akis blaudo, pusmirkos akys, tuo užmigs. Ir išvydau savo dukrelę, mažą sūnelį besupančią. Lopšin gulėj [o],
aš ją supiaũ. Per naktelę nemigau ir vis tep supiau. Vaiką supì viena koja, ė kita kalvaratą suki. Tai boba: su ta koja vaiką sùpa, o su kita tak tak tak verpia. Kojužėms vygužę supaũ, akužėms jautelius ganiau. Bulves skusiu, ropes lupsiu ir mažiuką vygėj supsiu. Tegul juos. sùpa šiaurus vėjelis, tegul juos prausia skaudus lietulis. Supdams tave, giedosiu saldžią giesmę. In tos lingelės panelę supsiu. Supkit, meskit mane jauną, kad išvysčia aukštą kalną. Prigėrusį ant palų supa. Tą vandenį išbėgdino ir sùpė sùpė, kol atsigavo vaikelis. Mineikis sėdi supamojoj kėdėj, skaito laikraštį. Laibas supa mus laivelis tarp siūbuojančių meldų. Sùpti varpus. Nesùpk luoto, vežimo. Garlaivis ir į šalis, ir į galus supa kaip pasiutęs. Vežimas nekrato, tik supa. Dunda barška brička ir palengva supa. Mane vėjas, perkūnija ir lietus migdo, rodos, suptè sùpa. Vienas žmogus turėjęs paprotį vis kojas supti, sėdėdamas ant suolo. Koja stora paliko (sutino): kai supù, ir liunga. | Paėmė [vilkui] už uodegos i ėmė aplinku save sùpt (siūbuodamas sukti) . Ar sùpa dikčiai [garlaiviu plaukiant] ? Sveikatos gal netekti, ka teip ant vandens sùpa i sùpa. Grajys kaimynas, an kiemo išejęs, tai kaimą suptè sùpdavo, kaip būdavo smagu gyventi. Kad kalba, man kaip suptè sùpa. Šoka – kai suptè sùpa (lengvai) . Bagotam velnias vaikus sùpa (jam visada sekasi) . Nesupk velnio ant kojų. Kas po stalu koją supa, tai tasai velnią supa. Kam velniuką supì?! Pasėtas nedygsta, supamas nemiega. Paprotys suptis sūpuoklėmis per Velykas yra labai senas. In stulpų pastatis sūpuokles, tada virves pakabins – ir sùpas kap mažūs vaikai. Kap jaunas buvau, sūplaukėsa noaukščiausiai supiaũs, ka tik linai ma [no] būt ilgi. Par juos sūplaukos yr, tai te vaikai eina sùptis. Tai dabar jau sėdõm supsmė̃s. | Tu tik bejėgė plaštakė, supkis ant pievų gėlės. Tenai toli kaip plunksna laivas supasi. Jie skrido taip aukštai, jog didžiausias laivas rodėsi didumo kaip kokia supantisi vilnyse balta žuvėdra. Lengvai suposi ir vartėsi jie. pilkame rudens danguje. Gyva būdama ant vandenio supiaus, numirus po galva guliau. Daug panelių vienam lopšy supas.

5. versti svyruoti, siūbuoti, linguoti: Vėjas sùpa itą berželį. Gandruo turia būti tvirtesnis medis, ka lizą vėjas nesùptų. Ko išėjote į dykumą pažiūrėt? Ar vėjo supamos nendrės?. Pradeda vėjas sùpt (pūsti) – ar užvaris lietaus, ar išsklaidis. Vejas pučia, supas putinelis. Dzūkų smiltynuose suposi menki javeliai. Supasi ant liaunų lazdynų šakų žirginėliai, panašūs į auskarėlius. Tik keli obuoliukai da sùpas ant šakų. Už langų, vėjo siūbuojami, suposi gatvės žibintai. Šiandien vėliavos supasi alėjose. Kai pėsčias ėjo – medeliai drebėjo, geltoni plaukai supės ant vėjo. | A jie šokt moka – sùpasi, sùpasi vienodai. | Kai atejo dėdė peršalęs iš karo, tai visi dantys sùpės (klibėjo) . banguoti, vilnyti: Neramios bangos jūroje supas. Plaka širdis, kraujas jaunas, karštos supasi krūtinės.

6. paviršiui siūbuoti, liumpsėti: Sùpas, kap užsistoji [ant liūno]. Sùpėse žemė. Marko [je] gal buvo prakeikimas: įeiti negalėjai – sùpos, o daba sausà, gali jau dirbti. Sùpos [liūnas],
kap per patalą eini.

7. liulėti, dribsėti (iš riebumo): Tik sùpas [nutukusi moteriškė] – nei pasvarto, nei paguli, nei pasėdi. Karvės net sùpasi, kaip riebios. Kiaulės gražios, tik sùpasi kai supynės.

8. einant svirduliuoti, siūbuoti: Sùpas, in kojų nepastovi (girtas) . Tiek sùpdavaus, kad koja viena veda ant šę, kita ant tę. Arkliai išbadėję, sùpasi kai sūpuoklės į šalis.
apsùpti, àpsupa, -o (àpsupė).

1. apdengti kuo aplink, apgaubti, apvynioti: Su raiščiu apsùpk galvą, kad neparšaltum, t. y. apkurmuok, apsiaupk, apgaubk. Àpsupi lopšį paklode ir neši į lauką su savim [prie darbo]. Kasant obeliotes apìsupa su maišu, kad nenutrint stiebo. Kas mane, motule, nuometu apsups? Tau puikūs pečių neapsupo šilkai. Anojig. jūsų kūnus. antyje savame apsups ir pelenuosn. apgręš. Apsisùpk su drobule ir susiglamžyk nuo šalčio, t. y. apsigobk. Kalniais buvau apsivilkus, skarele gražia apsisùpus. Apsisùp' skarele, nej (neik) gryna galva, aba sušalsi. Lopinys (skara) apsisùpt, kap šalta. Atsisėdo ir apsisupo tuo miglų apsiaustu. Kailiniais apsisupaũ, an ežios atsiguliau ir guliu. Žmogų sustikau – tokia skepata didžiule apsisùpęs galvą. Kad tau baisu, tai apsisupsì maišu.

2. iš visų pusių einant, apsiausti, apgulti: Atvažiavo daug milicijos, apsùpo tus numus. Àpsupė visus Pirčiupius. Apìsupė mišką ir išvalė (išgaudė banditus) . Apsùpę buvo, norėjo sudegint. Apsupė, apklojo Merkinę kryžeiviai. An balų àpsupė ir pamušė dvylika žmonių. apstoti ratu: Ji visuomet būdavo apsupta draugių.

3. apjuosti, apriesti: Apsùpę ežerai mum turi. Barzdotų eglių apsuptame pagiryje mėlynuoja senovinių kluonų stogai. Miestas buvo apsuptas žaliomis pievomis ir medžiais. Aplink apìsupta medžiais, ažuvėja, labai šilta. Gryno akmens rūmai iki padangių! Akmens sienomis apsupti! Nakties šešėlių apsupta, aš klaidžioju viena. sudaryti kokią aplinką: Apsuptas visos šeimos meile ir rūpesčiu, ligonis apsigyveno su žmona pirmuosiuose nameliuose. Visus apsùpus mintim turiu, visi mano vaikai (visais rūpinuosi) .
atsùpti, àtsupa, -o (àtsupė).

1. atvynioti susuptą. .

2. supant, liūliuojant nuvarginti: Kap tu mažas buvai, àtsupiau an tavę rankeles.

3. ligi valios prisisupti: Nebenoriu daugiau suptis, jau atsìsupiau.

4. supant atgaivinti: Skendusį gal kartais atsùpti. Atàsupė an paklodžių. Ažtirpę po nakčiai rankos – paki atàsupu ryto.
dasùpti, dàsupa, -o. pasupti, kiek dar trūksta: Jei tu nedasupta ir per tat pikta, tai aš tave liepsiu dasupti. Amžinatilsį mūso senutis an pasiutusių mergų sakydavo: nedesuptà (apykvailė) – supk, kol desùpsi (atvesi į protą) . Ko duodys kaip nedesuptà?
įsùpti, į̃supa, -o (į̃supė.

1. įvynioti, įsukti: Pasamdė mane Bataičių vyresnėlis Stanislovas, parvežė įsuptą kailiniuose. Jeigu aš jos (kojos) neinsupsiù, tai negulėsiu – tep sopa. Vyžais añsupu kojas. Pro šalį praėjo į šviesius kailius įsisupusi moteriškė. Rankšluostis buvo didelis, beveik įsisupamas (kuriuo galima apsisupti) . Kad neturi kur, tai nors skvernan įsisùpk knygas, kad nesulytų. Įsisupusi į debesis, saulė dažė pušų kamienus. Ruduo atėjo, įsisupęs į melsvą rūką.

2. įsiūbuoti, įlinguoti (lopšį, sūpuokles ir pan): Įsùpk, įlinguok lopšį. Ir vieni už kojų, kiti už galvos – įsupo, kaip mes per aukštą statinių tvorą!. Būdavo, an sūplaukų insìsupa teip, kad kojos lig volo ir aukščiau pasikelia. Įsisupaĩ kai priūso varpas i tabaluoji.

3. priversti įsisvyruoti, įsisiūbuoti: Tokio ūgio žmonės, nelyginant kerplėšos šimtamečiai ąžuolai, neveikiai įsupami vėjų. | Blaškėsi vėjo įsupta (nuo pūtimo įsigavusi) ugnis.: Gyvenimas – niekis, ir niekis – garbė, jei širdį neįsupa meilės giesmė. įsibanguoti: Įsisùpusios jūros bangos ritosi per molą.
išsùpti, išsupa, -o (ìšsupė).

1. išvynioti, nusiausti: Kamgi jau susupei ryšulį – išsùpk, dar ne visa sudėta. Jie greit išsirėdė, išsisupė ir pūkštelėjo upėn.

2. įsiūbuoti, įlaiduoti: Paėmė tą maišą dviese, ìšsupė ir užmetė ant užlų.

3. praleisti kurį laiką supant: Visą naktį išsupiau kūdikį.

4. supant išauginti: Savo visus vaikus su linge ìšsupiau.

5. iki valios prisisupti: Liuob išsisùpsma po sūpynes, išsiduosma.

6. supant ar supantis pasiekti, kad kas atsirastų, pasidarytų (ppr. pasakose): Diedelis nusikirto nykštį, įdėjęs į lopšį, supo, supo, išsupo vaiką. Boba supė, supė [aptašytą pagalį] ir ìšsupė vaiką. Supkies, meskies, Paulinute, išsisùpkie sau bernelį.

9. įsibanguoti: Išsisupus plačiai vakarų vilnimis, man krūtinę užliek savo šalta banga.
nusùpti, nùsupa, -o (nùsupė).

1. nusiausti, nugaubti: Nusùpk ploščių nuo svečio. Nusisupo brolis tą apsiaustą ir priėjo.

2. supant, linguojant apsirgdinti, numarinti: Nusupsì tu tą vaiką šiteip betrankydama, bedaužydama.

3. sūpuojant nunešti, nuvaryti, nustumti: Srovė nunešė, nusupo sielius tolyn. Ir marių baisu. Ne ežeras, ne valka, plaukti ilgai reikia ir supa iki vidurių išvėmimo, kartais ir dugnan nusupa.

4. lėtai, sūpuojantis nueiti, nulinguoti: Karvė nùssupė rugiuosna. Kol anas nussùps, tai ir vakaras ateis.
pasùpti, pàsupa, -o (pàsupė).

1. kiek supti, palinguoti, paliūliuoti: Pasùpk lopišį, t. y. palinguok. Kitas [vaikas] verkia, pasùpt reikia, trečias verkia, pačios reikia. Kadgi papūstų šiūrus vėjelis, mažgi pasuptų̃ mažą vaikelį. Pasùpti varpus. | Kas pagriebęs už rankų, kas už kojų, pasups, pasups gerai ore ir blokšt atgal. Smagiai pasisupaũ, sėdėdamas ant medžio šakos. Oi, eikšę, eikšę, dukrele, tai pasisùpsim, jaunoji. Išplėtę sparnus pasisupdami prieš vėją, lydi mus balti šiaurės paukščiai. Du bėkim, du pastovėkim, du pasisupkim.

2. pajėgti supti: Jau jis nepàsupa. Jo bile kas nepasùps.

3. truputį įsupti, pasiausti: Pasùpti į skepetą, po skepeta.
pérsupti.

1. iš naujo įsupti, susupti, apsiausti. .

2. per stipriai susupti, suvynioti.

3. per smarkiai pasisupti (sūpuoklėse ir pan).
prasùpti, pràsupa, -o (pràsupė).

1. kurį laiką supti, linguoti: Ragana jį. ir pràsupė visą naktį.

2. prasisiausti, prasiskleisti: Prassùpk skepetą ir sėskis.
prisùpti, prìsupa, -o (prìsupė).

1. prijuosti, pririšti: Anytą prisùpo [skara] – anyta suklupo. Nusitaisė plika, prisìsupė kvartūką. Negražium [žiurstu] prie pečiaus darbuidamos prisìsupa. Su prisìsupama (padėvėta) prijuoste nuejau į bažnyčią. pridengti: Prisupk vaikui burną skarele.

2. pakankamai, gerokai pasupti: Gana jau prìsupiau tavo vaiką. Tiek prisùpo tos bangos. Prisisùpome sūpynėse.

3. po truputį vis pasupti: Neduok nubust [vaikui],
prisùpk: da nesenai užmigo.

4. supant, apeinant ratu prispausti prie ko: Priešą prie upės prisùpti.
razsisùpti, razsìsupa, -o (razsìsupė). įsisupti, įsilinguoti: Tai kad jau razsisùps, tai jau baisu!
susùpti, sùsupa, -o (sùsupė)

1. suvynioti, susiausti, suvystyti: Susùpk vaiką švarion palelėn. Neturiu vaiko kuo susupt. Šiltu šaltu nuprausė, storu plonu sùsupė mano miela motutė. Baltai nuprausė, plonai susùpo, ant rankelių nešiojo. Naktis susupo juos į savo pilką šaltą skarą. Susìsupiau skepata, šilta. Skaron tokion veltinėn susìsupa, susivynioja ir važiuoja. Susìsupė kailiniais ir sėdėjo prie pečiaus. Tėvas lyg drugio krečiamas susisupo kailiniais. Susisùpo vaiką į drobulę ir išsinešė. Pana raudonskruostė su devyniom skarom susisupus; kas tą paną pabučiuos, tas verks.

2. ilgu supimu ar supimusi pakenkti, sutrikdyti, nuvarginti: Ne teip kaip visos. buvo – par daug susùpo [jas mažas lopšyje]. Anas visą razumą sùsupė [sūpuoklėse]. Autobusu važiuojant, sùsupa galvą ir darosi negera.

3. susvyruoti, susiūbuoti: Kap pūsterė [jo] vėjas, tai čigonas tik susìsupė ąžuole, bet nenusgrūdo nuog medžio. Kap davė [bomba],
namas tik susìsupė!

4. subanguoti: Vanduo aukštai sùsupa, būtų visas jūres apsėmę.

5. sukelti: Man votis susùpdavo an klupsčių.
užsùpti, ùžsupa, -o (ùžsupė).

1. užsiausti, užgaubti: Užsùpk skarą ant galvos! Skariukę užsupaũ i pastačiau [baidyklę]. Juozuk, užsùpk vaiką – sušals. Vilnonėmis skaromis buvo užsisupama rudenį ir žiemą, lininėmis bei šilkinėmis – vasarą. Lukterėkit truputį: aš tik skarelę an galvos užsisupsiu ir eisim. Janulis užsìsupė kailinaičiais. Užsisupti maišu.

2. einant iš visų pusių apgulti, apsupti: Rusai užsùpo, i negalėjo vokiečiai išbėgt. Juos balosna kap suleidė ir žùsupė.

3. supant užmigdyti, užliūliuoti: Supu kadai kas ir vis užsùpt negaliu. Tai vaikas: tik ažùsupei, ir vėl, dabok, rėkia. Tas vis užsibovija, Marelė vis verkia; gavo pats užsupti. Lylia lylia, kada aš tave užsupsiu, lylia lylia, kada išlyliuosiu.

4. supant išauginti: Aš ant karties (prie lingės pririštame lopšyje) visus vaikus ùžsupiau. Kai jis. užsisups sau vaiką, tai ir dūšia jam kliūs.

5. aukštai išsupti (sūpuokles). .

6. ilgu supimu pakenkti: Dyzely mane tuo ùžsupa (ima pykinti) – negaliu važiuot. Jie jį negyvai užsups.

7. įsiūbuoti bangas: Vandenynas buvo ùžsuptas.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>sùpti, </b>-a, -o (-ė). <br/>1. <span class="explanation">siausti, gaubti: </span> Sùpk jąją su užsupalu, su skepeta, kolei apsupsi. Sùpa skara, dvikarte, drobule. Kauno gatves jau supo vasaros prieblanda. Mane supa iš visų pusių šilta ir jauki balandžio pabaigos migla. Sùpės moteros skepetom. Nenoriu sùpties tuo skarele. Supúos, supúos paltelin – šaltis krečia. Prijuostėlę supiaus <span class="explanation"> (juosiausi) </span>, leliuma, balanėlę pūčiaus, leliuma. Vakaru supas balta pilis. <br/>2. <span class="explanation">einant iš visų pusių</span>, <span class="explanation">siausti: </span> Sąjungininkai supo miestą iš visų pusių. Aš veizu, kad kareiviai vienas iš vienos pusės, kitas iš kitos pusės sùpa, sùpa. Bėkiam, sako, vyrai, mumis, jau pradeda sùpti. <span class="explanation">stoti aplink: </span> Pradėjo žmonės supti mane ratu. <br/>3. <span class="explanation">tęsiantis aplink ką juosti, riesti: </span> Iškerojusios, išlapojusios liepos supa sodą ir trobesius. Didelį kiemą supo keturi namai. Lietuvoje yra nemaža parkų, kurių grožį didina juos supantys vandens baseinai. Iš kitų pusių pilę šitą supo klampi pelkė. <span class="explanation">sudaryti kam aplinką: </span> Žmogų turi iš visų pusių supti grožis ir menas. Jis ją supo savo globa. <br/>4. <span class="explanation">judinti (lopšį, sūpuokles ir pan) į vieną ir kitą pusę ar aukštyn ir žemyn, kad ritmiškai linguotų: </span> Sùpk kūdikį, jau akis blaudo, pusmirkos akys, tuo užmigs. Ir išvydau savo dukrelę, mažą sūnelį besupančią. Lopšin gulėj [o], aš ją supiaũ. Per naktelę nemigau ir vis tep supiau. Vaiką supì viena koja, ė kita kalvaratą suki. Tai boba: su ta koja vaiką sùpa, o su kita tak tak tak verpia. Kojužėms vygužę supaũ, akužėms jautelius ganiau. Bulves skusiu, ropes lupsiu ir mažiuką vygėj supsiu. Tegul juos. sùpa šiaurus vėjelis, tegul juos prausia skaudus lietulis. Supdams tave, giedosiu saldžią giesmę. In tos lingelės panelę supsiu. Supkit, meskit mane jauną, kad išvysčia aukštą kalną. Prigėrusį ant palų supa. Tą vandenį išbėgdino ir sùpė sùpė, kol atsigavo vaikelis. Mineikis sėdi supamojoj kėdėj, skaito laikraštį. Laibas supa mus laivelis tarp siūbuojančių meldų. Sùpti varpus. Nesùpk luoto, vežimo. Garlaivis ir į šalis, ir į galus supa kaip pasiutęs. Vežimas nekrato, tik supa. Dunda barška brička ir palengva supa. Mane vėjas, perkūnija ir lietus migdo, rodos, suptè sùpa. Vienas žmogus turėjęs paprotį vis kojas supti, sėdėdamas ant suolo. Koja stora paliko <span class="explanation"> (sutino): </span> kai supù, ir liunga. | Paėmė [vilkui] už uodegos i ėmė aplinku save sùpt <span class="explanation"> (siūbuodamas sukti) </span>. Ar sùpa dikčiai [garlaiviu plaukiant] ? Sveikatos gal netekti, ka teip ant vandens sùpa i sùpa. Grajys kaimynas, an kiemo išejęs, tai kaimą suptè sùpdavo, kaip būdavo smagu gyventi. Kad kalba, man kaip suptè sùpa. Šoka – kai suptè sùpa <span class="explanation"> (lengvai) </span>. Bagotam velnias vaikus sùpa <span class="explanation"> (jam visada sekasi) </span>. Nesupk velnio ant kojų. Kas po stalu koją supa, tai tasai velnią supa. Kam velniuką supì?! Pasėtas nedygsta, supamas nemiega. Paprotys suptis sūpuoklėmis per Velykas yra labai senas. In stulpų pastatis sūpuokles, tada virves pakabins – ir sùpas kap mažūs vaikai. Kap jaunas buvau, sūplaukėsa noaukščiausiai supiaũs, ka tik linai ma [no] būt ilgi. Par juos sūplaukos yr, tai te vaikai eina sùptis. Tai dabar jau sėdõm supsmė̃s. | Tu tik bejėgė plaštakė, supkis ant pievų gėlės. Tenai toli kaip plunksna laivas supasi. Jie skrido taip aukštai, jog didžiausias laivas rodėsi didumo kaip kokia supantisi vilnyse balta žuvėdra. Lengvai suposi ir vartėsi jie. pilkame rudens danguje. Gyva būdama ant vandenio supiaus, numirus po galva guliau. Daug panelių vienam lopšy supas. <br/>5. <span class="explanation">versti svyruoti, siūbuoti, linguoti: </span> Vėjas sùpa itą berželį. Gandruo turia būti tvirtesnis medis, ka lizą vėjas nesùptų. Ko išėjote į dykumą pažiūrėt? Ar vėjo supamos nendrės?. Pradeda vėjas sùpt <span class="explanation"> (pūsti) – </span> ar užvaris lietaus, ar išsklaidis. Vejas pučia, supas putinelis. Dzūkų smiltynuose suposi menki javeliai. Supasi ant liaunų lazdynų šakų žirginėliai, panašūs į auskarėlius. Tik keli obuoliukai da sùpas ant šakų. Už langų, vėjo siūbuojami, suposi gatvės žibintai. Šiandien vėliavos supasi alėjose. Kai pėsčias ėjo – medeliai drebėjo, geltoni plaukai supės ant vėjo. | A jie šokt moka – sùpasi, sùpasi vienodai. | Kai atejo dėdė peršalęs iš karo, tai visi dantys sùpės <span class="explanation"> (klibėjo) </span>. <span class="explanation">banguoti, vilnyti: </span> Neramios bangos jūroje supas. Plaka širdis, kraujas jaunas, karštos supasi krūtinės. <br/>6. <span class="explanation">paviršiui siūbuoti, liumpsėti: </span> Sùpas, kap užsistoji [ant liūno]. Sùpėse žemė. Marko [je] gal buvo prakeikimas: įeiti negalėjai – sùpos, o daba sausà, gali jau dirbti. Sùpos [liūnas], kap per patalą eini. <br/>7. <span class="explanation">liulėti, dribsėti (iš riebumo): </span> Tik sùpas [nutukusi moteriškė] – nei pasvarto, nei paguli, nei pasėdi. Karvės net sùpasi, kaip riebios. Kiaulės gražios, tik sùpasi kai supynės. <br/>8. <span class="explanation">einant svirduliuoti, siūbuoti: </span> Sùpas, in kojų nepastovi <span class="explanation"> (girtas) </span>. Tiek sùpdavaus, kad koja viena veda ant šę, kita ant tę. Arkliai išbadėję, sùpasi kai sūpuoklės į šalis. <br/><b>apsùpti, </b>àpsupa, -o (àpsupė). <br/>1. <span class="explanation">apdengti kuo aplink, apgaubti, apvynioti: </span> Su raiščiu apsùpk galvą, kad neparšaltum, t. y. apkurmuok, apsiaupk, apgaubk. Àpsupi lopšį paklode ir neši į lauką su savim [prie darbo]. Kasant obeliotes apìsupa su maišu, kad nenutrint stiebo. Kas mane, motule, nuometu apsups? Tau puikūs pečių neapsupo šilkai. Anojig. jūsų kūnus. antyje savame apsups ir pelenuosn. apgręš. Apsisùpk su drobule ir susiglamžyk nuo šalčio, t. y. apsigobk. Kalniais buvau apsivilkus, skarele gražia apsisùpus. Apsisùp' skarele, nej <span class="explanation"> (neik) </span> gryna galva, aba sušalsi. Lopinys <span class="explanation"> (skara) </span> apsisùpt, kap šalta. Atsisėdo ir apsisupo tuo miglų apsiaustu. Kailiniais apsisupaũ, an ežios atsiguliau ir guliu. Žmogų sustikau – tokia skepata didžiule apsisùpęs galvą. Kad tau baisu, tai apsisupsì maišu. <br/>2. <span class="explanation">iš visų pusių einant, apsiausti</span>, <span class="explanation">apgulti: </span> Atvažiavo daug milicijos, apsùpo tus numus. Àpsupė visus Pirčiupius. Apìsupė mišką ir išvalė <span class="explanation"> (išgaudė banditus) </span>. Apsùpę buvo, norėjo sudegint. Apsupė, apklojo Merkinę kryžeiviai. An balų àpsupė ir pamušė dvylika žmonių. <span class="explanation">apstoti ratu: </span> Ji visuomet būdavo apsupta draugių. <br/>3. <span class="explanation">apjuosti, apriesti: </span> Apsùpę ežerai mum turi. Barzdotų eglių apsuptame pagiryje mėlynuoja senovinių kluonų stogai. Miestas buvo apsuptas žaliomis pievomis ir medžiais. Aplink apìsupta medžiais, ažuvėja, labai šilta. Gryno akmens rūmai iki padangių! Akmens sienomis apsupti! Nakties šešėlių apsupta, aš klaidžioju viena. <span class="explanation">sudaryti kokią aplinką: </span> Apsuptas visos šeimos meile ir rūpesčiu, ligonis apsigyveno su žmona pirmuosiuose nameliuose. Visus apsùpus mintim turiu, visi mano vaikai <span class="explanation"> (visais rūpinuosi) </span>. <br/><b>atsùpti, </b>àtsupa, -o (àtsupė). <br/>1. <span class="explanation">atvynioti susuptą. </span>. <br/>2. <span class="explanation">supant, liūliuojant nuvarginti: </span> Kap tu mažas buvai, àtsupiau an tavę rankeles. <br/>3. <span class="explanation">ligi valios prisisupti: </span> Nebenoriu daugiau suptis, jau atsìsupiau. <br/>4. <span class="explanation">supant atgaivinti: </span> Skendusį gal kartais atsùpti. Atàsupė an paklodžių. Ažtirpę po nakčiai rankos – paki atàsupu ryto. <br/><b>dasùpti, </b>dàsupa, -o. <span class="explanation">pasupti, kiek dar trūksta: </span> Jei tu nedasupta ir per tat pikta, tai aš tave liepsiu dasupti. Amžinatilsį mūso senutis an pasiutusių mergų sakydavo: nedesuptà <span class="explanation"> (apykvailė) – </span> supk, kol desùpsi <span class="explanation"> (atvesi į protą) </span>. Ko duodys kaip nedesuptà? <br/><b>įsùpti, </b>į̃supa, -o (į̃supė. <br/>1. <span class="explanation">įvynioti, įsukti: </span> Pasamdė mane Bataičių vyresnėlis Stanislovas, parvežė įsuptą kailiniuose. Jeigu aš jos (kojos) neinsupsiù, tai negulėsiu – tep sopa. Vyžais añsupu kojas. Pro šalį praėjo į šviesius kailius įsisupusi moteriškė. Rankšluostis buvo didelis, beveik įsisupamas <span class="explanation"> (kuriuo galima apsisupti) </span>. Kad neturi kur, tai nors skvernan įsisùpk knygas, kad nesulytų. Įsisupusi į debesis, saulė dažė pušų kamienus. Ruduo atėjo, įsisupęs į melsvą rūką. <br/>2. <span class="explanation">įsiūbuoti, įlinguoti (lopšį, sūpuokles ir pan): </span> Įsùpk, įlinguok lopšį. Ir vieni už kojų, kiti už galvos – įsupo, kaip mes per aukštą statinių tvorą!. Būdavo, an sūplaukų insìsupa teip, kad kojos lig volo ir aukščiau pasikelia. Įsisupaĩ kai priūso varpas i tabaluoji. <br/>3. <span class="explanation">priversti įsisvyruoti, įsisiūbuoti: </span> Tokio ūgio žmonės, nelyginant kerplėšos šimtamečiai ąžuolai, neveikiai įsupami vėjų. | Blaškėsi vėjo įsupta <span class="explanation"> (nuo pūtimo įsigavusi) </span> ugnis.: Gyvenimas – niekis, ir niekis – garbė, jei širdį neįsupa meilės giesmė. <span class="explanation">įsibanguoti: </span> </span> Įsisùpusios jūros bangos ritosi per molą. <br/><b>išsùpti, </b>išsupa, -o (ìšsupė). <br/>1. <span class="explanation">išvynioti, nusiausti: </span> Kamgi jau susupei ryšulį – išsùpk, dar ne visa sudėta. Jie greit išsirėdė, išsisupė ir pūkštelėjo upėn. <br/>2. <span class="explanation">įsiūbuoti, įlaiduoti: </span> Paėmė tą maišą dviese, ìšsupė ir užmetė ant užlų. <br/>3. <span class="explanation">praleisti kurį laiką supant: </span> Visą naktį išsupiau kūdikį. <br/>4. <span class="explanation">supant išauginti: </span> </span> Savo visus vaikus su linge ìšsupiau. <br/>5. <span class="explanation">iki valios prisisupti: </span> Liuob išsisùpsma po sūpynes, išsiduosma. <br/>6. <span class="explanation">supant ar supantis pasiekti, kad kas atsirastų, pasidarytų (ppr. pasakose): </span> Diedelis nusikirto nykštį, įdėjęs į lopšį, supo, supo, išsupo vaiką. Boba supė, supė [aptašytą pagalį] ir ìšsupė vaiką. Supkies, meskies, Paulinute, išsisùpkie sau bernelį. <br/>9. <span class="explanation">įsibanguoti: </span> </span> Išsisupus plačiai vakarų vilnimis, man krūtinę užliek savo šalta banga. <br/><b>nusùpti, </b>nùsupa, -o (nùsupė). <br/>1. <span class="explanation">nusiausti</span>, <span class="explanation">nugaubti: </span> Nusùpk ploščių nuo svečio. Nusisupo brolis tą apsiaustą ir priėjo. <br/>2. <span class="explanation">supant, linguojant apsirgdinti, numarinti: </span> Nusupsì tu tą vaiką šiteip betrankydama, bedaužydama. <br/>3. <span class="explanation">sūpuojant nunešti, nuvaryti, nustumti: </span> Srovė nunešė, nusupo sielius tolyn. Ir marių baisu. Ne ežeras, ne valka, plaukti ilgai reikia ir supa iki vidurių išvėmimo, kartais ir dugnan nusupa. <br/>4. <span class="explanation">lėtai, sūpuojantis nueiti, nulinguoti: </span> Karvė nùssupė rugiuosna. Kol anas nussùps, tai ir vakaras ateis. <br/><b>pasùpti, </b>pàsupa, -o (pàsupė). <br/>1. <span class="explanation">kiek supti, palinguoti, paliūliuoti: </span> Pasùpk lopišį, t. y. palinguok. Kitas [vaikas] verkia, pasùpt reikia, trečias verkia, pačios reikia. Kadgi papūstų šiūrus vėjelis, mažgi pasuptų̃ mažą vaikelį. Pasùpti varpus. | Kas pagriebęs už rankų, kas už kojų, pasups, pasups gerai ore ir blokšt atgal. Smagiai pasisupaũ, sėdėdamas ant medžio šakos. Oi, eikšę, eikšę, dukrele, tai pasisùpsim, jaunoji. Išplėtę sparnus pasisupdami prieš vėją, lydi mus balti šiaurės paukščiai. Du bėkim, du pastovėkim, du pasisupkim. <br/>2. <span class="explanation">pajėgti supti: </span> Jau jis nepàsupa. Jo bile kas nepasùps. <br/>3. <span class="explanation">truputį įsupti, pasiausti: </span> Pasùpti į skepetą, po skepeta. <br/><b>pérsupti</b>. <br/>1. <span class="explanation">iš naujo įsupti, susupti, apsiausti. </span>. <br/>2. <span class="explanation">per stipriai susupti, suvynioti. </span> <br/>3. <span class="explanation">per smarkiai pasisupti (sūpuoklėse ir pan). </span> <br/><b>prasùpti, </b>pràsupa, -o (pràsupė). <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką supti, linguoti: </span> Ragana jį. ir pràsupė visą naktį. <br/>2. <span class="explanation">prasisiausti, prasiskleisti: </span> Prassùpk skepetą ir sėskis. <br/><b>prisùpti, </b>prìsupa, -o (prìsupė). <br/>1. <span class="explanation">prijuosti, pririšti: </span> Anytą prisùpo [skara] – anyta suklupo. Nusitaisė plika, prisìsupė kvartūką. Negražium [žiurstu] prie pečiaus darbuidamos prisìsupa. Su prisìsupama <span class="explanation"> (padėvėta) </span> prijuoste nuejau į bažnyčią. <span class="explanation">pridengti: </span> Prisupk vaikui burną skarele. <br/>2. <span class="explanation">pakankamai, gerokai pasupti: </span> Gana jau prìsupiau tavo vaiką. Tiek prisùpo tos bangos. Prisisùpome sūpynėse. <br/>3. <span class="explanation">po truputį vis pasupti: </span> Neduok nubust [vaikui], prisùpk: da nesenai užmigo. <br/>4. <span class="explanation">supant, apeinant ratu prispausti prie ko: </span> Priešą prie upės prisùpti. <br/><b>razsisùpti, </b>razsìsupa, -o (razsìsupė). <span class="explanation">įsisupti, įsilinguoti: </span> Tai kad jau razsisùps, tai jau baisu! <br/><b>susùpti, </b>sùsupa, -o (sùsupė) <br/>1. <span class="explanation">suvynioti, susiausti, suvystyti: </span> Susùpk vaiką švarion palelėn. Neturiu vaiko kuo susupt. Šiltu šaltu nuprausė, storu plonu sùsupė mano miela motutė. Baltai nuprausė, plonai susùpo, ant rankelių nešiojo. Naktis susupo juos į savo pilką šaltą skarą. Susìsupiau skepata, šilta. Skaron tokion veltinėn susìsupa, susivynioja ir važiuoja. Susìsupė kailiniais ir sėdėjo prie pečiaus. Tėvas lyg drugio krečiamas susisupo kailiniais. Susisùpo vaiką į drobulę ir išsinešė. Pana raudonskruostė su devyniom skarom susisupus; kas tą paną pabučiuos, tas verks. <br/>2. <span class="explanation">ilgu supimu ar supimusi pakenkti, sutrikdyti, nuvarginti: </span> Ne teip kaip visos. buvo – par daug susùpo [jas mažas lopšyje]. Anas visą razumą sùsupė [sūpuoklėse]. Autobusu važiuojant, sùsupa galvą ir darosi negera. <br/>3. <span class="explanation">susvyruoti, susiūbuoti: </span> Kap pūsterė [jo] vėjas, tai čigonas tik susìsupė ąžuole, bet nenusgrūdo nuog medžio. Kap davė [bomba], namas tik susìsupė! <br/>4. <span class="explanation">subanguoti: </span> Vanduo aukštai sùsupa, būtų visas jūres apsėmę. <br/>5. sukelti: Man votis susùpdavo an klupsčių. <br/><b>užsùpti, </b>ùžsupa, -o (ùžsupė). <br/>1. <span class="explanation">užsiausti, užgaubti: </span> Užsùpk skarą ant galvos! Skariukę užsupaũ i pastačiau [baidyklę]. Juozuk, užsùpk vaiką – sušals. Vilnonėmis skaromis buvo užsisupama rudenį ir žiemą, lininėmis bei šilkinėmis – vasarą. Lukterėkit truputį: aš tik skarelę an galvos užsisupsiu ir eisim. Janulis užsìsupė kailinaičiais. Užsisupti maišu. <br/>2. <span class="explanation">einant iš visų pusių</span> apgulti, apsupti: Rusai užsùpo, i negalėjo vokiečiai išbėgt. Juos balosna kap suleidė ir žùsupė. <br/>3. <span class="explanation">supant užmigdyti, užliūliuoti: </span> Supu kadai kas ir vis užsùpt negaliu. Tai vaikas: tik ažùsupei, ir vėl, dabok, rėkia. Tas vis užsibovija, Marelė vis verkia; gavo pats užsupti. Lylia lylia, kada aš tave užsupsiu, lylia lylia, kada išlyliuosiu. <br/>4. <span class="explanation">supant išauginti: </span> </span> Aš ant karties <span class="explanation"> (prie lingės pririštame lopšyje) </span> visus vaikus ùžsupiau. Kai jis. užsisups sau vaiką, tai ir dūšia jam kliūs. <br/>5. <span class="explanation">aukštai išsupti (sūpuokles). </span>. <br/>6. <span class="explanation">ilgu supimu pakenkti: </span> Dyzely mane tuo ùžsupa (ima pykinti) – negaliu važiuot. Jie jį negyvai užsups. <br/>7. <span class="explanation">įsiūbuoti bangas: </span> Vandenynas buvo ùžsuptas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.