būras

būr|as, būrė dkt. istor. Mažosios Lietuvos valstietis lietuvis būr|ai dgs. viena Pietų Afrikos Respublikos tautų, susidariusi iš olandų, prancūzų ir vokiečių kolonistų. būras, būrė dkt. tos
tautos žmogus 1 burti, buria, būrė
1. sutartiniais ženklais spręsti, nustatyti: Burkime, kam pradėti.
2. prietaruose ir pasakose - kerėti.
3. prietaruose - pranašauti, spėti: Iš rankos būras ateitį.
būrėj|as, būra dkt. būrimas 2 burti, buria, būrė telkti į būrį: Būras apylinkės jaunimą. sngr.: Paukščiai buriasi (būriuojasi). būrimas.

Įrašas
Paaiškinimas	būr|as, būrė dkt. istor. Mažosios Lietuvos valstietis lietuvis būr|ai dgs. viena Pietų Afrikos Respublikos tautų, susidariusi iš olandų, prancūzų ir vokiečių kolonistų. būras, būrė dkt. tos tautos žmogus 1 burti, buria, būrė 1. sutartiniais ženklais spręsti, nustatyti: Burkime, kam pradėti. 2. prietaruose ir pasakose - kerėti. 3. prietaruose - pranašauti, spėti: Iš rankos būras ateitį. būrėj|as, būra dkt. būrimas 2 burti, buria, būrė telkti į būrį: Būras apylinkės jaunimą. sngr.: Paukščiai buriasi (būriuojasi). būrimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.