bubulis

Bubulis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis didžiulį, stambų, apvalų daiktą ar objektą, dažniausiai su šiek tiek juokingu ar pabrežiančiu atspalviu.

Pavyzdžiai:
- Koks bubulis bulvė! (apie labai didelę bulvę)
- Nusipirkau arbūzą – tikras bubulis!
- Po stalu rieda kokias bubulius radau. (apie didelius kamuoliukus ar daiktus)

Sinonimai: gniužulas, buozas, kepurė (priklausomai nuo konteksto).
Pastaba: Žodis yra emocionaliai nuspalvintas, nevartotinas formalioje kalboje.

Pavardės: Bubulis

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'bubulis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Bubulis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis didžiulį, stambų, apvalų daiktą ar objektą, dažniausiai su šiek tiek juokingu ar pabrežiančiu atspalviu. Pavyzdžiai: - Koks bubulis bulvė! (apie labai didelę bulvę) - Nusipirkau arbūzą – tikras bubulis! - Po stalu rieda kokias bubulius radau. (apie didelius kamuoliukus ar daiktus) Sinonimai: gniužulas, buozas, kepurė (priklausomai nuo konteksto). Pastaba: Žodis yra emocionaliai nuspalvintas, nevartotinas formalioje kalboje.