beturtis

Beturtis – tai žodis, reiškiantis neturintis tėvų, našlaitis (dažniausiai apie vaiką).

Pavyzdžiai:
1. Jis liko beturtis būdamas penkerių.
2. Beturčiai buvo priimti į globos namus.
3. Pasakoje herojus augo kaip beturtis.

Sinonimai: našlaitis, tėvų netekęs.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'beturtis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Beturtis – tai žodis, reiškiantis neturintis tėvų, našlaitis (dažniausiai apie vaiką). Pavyzdžiai: 1. Jis liko beturtis būdamas penkerių. 2. Beturčiai buvo priimti į globos namus. 3. Pasakoje herojus augo kaip beturtis. Sinonimai: našlaitis, tėvų netekęs.