Bekirtis – tai būdvardis, reiškiantis „neturintis pjūvio“ arba „neperpjautas“. Dažniausiai vartojamas kalbant apie medieną (pvz., lentas, rąstus), taip pat apie audinius ar kitas medžiagas.
Pavyzdžiai:
1. Mediena: „Statybose naudojo bekirtes lentas, kad išsaugotų natūralų medžio išvaizdą.“
2. Audinys: „Kelnės siūtos iš bekirčio lininio audinio – jis tvirtesnis ir mažiau byra.“
3. Perkeltine prasme: „Jis išlaikė bekirtę nuomonę“ (t. y. nekintančią, vientisą).
Trumpai: Bekirtis = neperpjautas, vientisas, be pjūvio žymės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.