Aukštėjimas – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis keltis į viršų, didėti aukštyje (apie fizinį daiktą ar reiškinį) arba kilti, stiprėti (apie abstrakčius dalykus).
Pagrindinės reikšmės:
1. Fizinis pakilimas:
Pavyzdys: „Karštas oras aukštėja.“
2. Abstraktus kilimas (gerėjimas, augimas):
Pavyzdys: „Jo karjera aukštėja.“
Trumpai: reiškia kilti aukštyn – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.