Atsietybė – tai moralinis terminas, reiškiantis pareigos jausmą, įsipareigojimą atlyginti už gautą gėrį (pagalbą, paslaugą, dosnumą). Tai artima „įsipareigojimui“ arba „skolingumui“ (ne materialine prasme).
Pagrindinė mintis: Atsietybė – tai vidinis privalėjimas atsilyginti geru už gera.
Pavyzdžiai:
1. Draugystėje – jei draugas tau padėjo sunkiai akimirkoje, jauti atsietybę ir nori jam padėti, kai jam reikės.
2. Šeimoje – vaikai jaučia atsietybę tėvams už jų rūpesčią ir paramą, todėl rūpinasi jais senatvėje.
3. Profesinėje srityje – jei kolega išmokė tau svarbių įgūdžių, jauti atsietybę ir pats nori padėti jam arba perduoti žinias kitiems.
4. Visuomenėje – piliečiai gali jausti atsietybę savo šaliai už galimybes ir saugumą, todėl dalyvauja savanorystėje arba laikosi įstatymų.
Trumpai: Atsietybė – moralinis skolingumas atlyginti už gėrį, kuris skatina grąžinti gerą poelgį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.