Atmėtis – tai retas, pasenęs žodis, reiškiantis nuodėmę, kaltę, nusikaltimą arba priekaištą, bausmę už nusikaltimą.
Pavyzdžiai:
1. Jis atgailavo už savo atmėtį. (už savo nuodėmę/nusikaltimą)
2. Tėvai sūnui skyrė atmėtį. (priekaištą/bausmę)
Sinonimai: nuodėmė, kaltė, nusikaltimas, priekaištas.
Vartojamas senojoje literatūroje ar tautosakoje, šiuolaikinėje kalboje beveik nenaudojamas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.