atlaptauodegis
"Atlaptauodegis" yra mitologinė būtybė lietuvių tautosakoje – pabaisa, turinti ilgą, liečiančią žemę uodegą, dažnai siejama su velniu, demonu ar miško dvasia.
Pagrindiniai bruožai:
- Gyvena miškuose, pelkėse, užmirštuose kampeliuose.
- Gali būti žalinga (gąsdina, veda paklydusiais, puola).
- Kartais – dviprasmiška (padėti, išmokyti pamokų).
Pavyzdžiai iš folkloro:
1. Apsiginklavęs žmogus sutinka atlaptauodgį miške – jį nugali arba išsigąsta.
2. Uodegos galingumas – ja sudrumsta upės, griaunami medžiai.
3. Simbolis – laikomas pranašu ar blogų įvykių ženklu.
Trumpai: tai liaudies įsivaizduojamas padaras, atspindintis gamtos ir paslapties baimes.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.