Atlalėti – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis pradėti lėtai judėti, vaikščioti, lėtėti (dažnai dėl pavargimo, senatvės, silpnumo).
Sinonimai: sulėtėti, atsiblaškinti, nuvargti.
Pavyzdžiai:
1. Senelis ėjo greitai, bet pusiaukelėje atlalėjo.
2. Pirmą marato ratą bėgo spurtu, o paskui atlalėjo.
3. Nuo nuovargio jos žingsniai atlalėjo.
Trumpai: Atlalėti – lėtėti, prarasti greitį (ypač vaikštant/bėgant).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.