apora
Aporija (gr. aporia – 'be išėjimo') – tai filosofinė sąvoka, reiškianti neišsprendžiamą prieštaravimą ar logišką aklavietę, kai abi priešingos pozicijos atrodo vienodai pagrįstos, bet viena kitai paneigia.
Pagrindinės reikšmės:
1. Loginis aklagatvis – situacija, kai argumentai veda į dvi nesuderinamas išvadas.
2. Retorikoje – stilistinė figūra, kai kalbėtojas apsimeta abejojantis ar sutrikęs.
Pavyzdžiai:
1. Zenono aporijos (pvz., „Achilas ir vėžlys“) – paradoksai, rodantys judėjimo neįmanomumą.
2. Sokratinė aporija – po klausimų serijos išryškėja žinojimo trūkumas (pvz., Platono dialoguose).
3. Dekarto aporija – abejonė dėl visko, išskyrus paties mąstymo faktą („Galvojau, vadinasi, egzistuoju“).
4. Literatūroje – personažo vidinis konfliktas ar autoriaus sąmoningas dviprasmiškumas (pvz., Hamleto monologas „Būti ar nebūti“).
Trumpai: Aporija – tai teorinė ar praktinė aklavietė, kurioje nėra aiškaus sprendimo, dažnai naudojama filosofijoje ir literatūroje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.