apnosis
Terminas „apnozė“ (angl. apnosis) medicinoje reiškia savaiminį kvėpavimo sustojimą, dažniausiai trumpalaikį, kuris gali būti susijęs su miego parosyklių sutrikimais, neurologinėmis ligomis ar kitomis būklėmis. Tai nėra plačiai vartojamas terminas, o dažniau sutinkamas specializuotoje literatūroje.
Pagrindinės reikšmės:
1. Fiziologinė apnozė – trumpas kvėpavimo sustojimas, pvz., per mieguistą būseną.
2. Patologinė apnozė – susijusi su ligomis (pvz., miego apnozė, centrinės nervų sistemos pažeidimai).
Pavyzdžiai:
- Miego apnozė – kvėpavimo pauzės miego metu, lydimos garsiai knarkimo.
- Cheino-Stokso kvėpavimas – ciklinės apnozės ir hiperventiliacijos epizodai (pvz., širdies nepakankamumo metu).
- Refleksinė apnozė – staigus kvėpavimo sustojimas veikiant dirgikliui (pvz., panardinant veidą į vandenį).
Trumpai: Apnozė – savaiminis kvėpavimo sustojimas, kuris gali būti laikinas arba patologinis, dažniausiai susijęs su miego sutrikimais ar kitomis sveikatos problemomis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.