apjudinti

jùdinti (-yti), -ina, -ino. judėti.

1. krutinti, klibinti, purtinti: Višta jùdina uodegą prieš lytų. Sesuo jùdina špūlę, kad suktųs. Nejùdink stalą. Jis savo nagais pradėjo kast žemes ir judint akmenus. Dabar jis judin atsiklaupęs [alaus statinės] kamštį. Varpus judinti (skambinti varpais) . Bernelis mane budino, svirno duris judino. Nepučia vėjelis, nelenkia šakelių, nejudina viršūnėlės. Ve, pylės vandenį bejudinančios. Nejudinamas ir akmuo apželia. Akies judinamasis [nervas]. Tas klausimas mūsų spaudoje jau kelinti metai judinamas (keliamas) . Jis vos jùdina kojas (vos eina) . Judink, seni, kaulus (judėk, ką dirbk) !. O jis ten lyg velnias kva kva kva vandeny ir nesijudina. Vėjo nėra, ale medžiai jùdinasi. Nei mažiausias vėjelis nesijùdina. Tas žmogus guli, nesijudina.

2. žadinti, budinti, kelti iš miego, iš sustingimo: Aušra budino ir judino žemę iš miego. Rytmetyje iš lovos nejudintas nekėlė.

3. raginti, skatinti, skubinti ką nors daryti: Jùdink vyrus, kad rinktųs kuopon. Jùdyk, jùdyk tą arklį, tegul jis bėga greičiau! Tylom arklį vadelėm jùdinęs. Tikslas turi visada judinamosios galios valiai.

4. daryti, kad judėtų, veiktų, bruzdėtų, nerimtų; kelti ant kojų; kurstyti: Vieni judina vaikus prieš tėvus. Žmonių nopykantą judina prieš savę.

5. pamažu rengtis, nerangiai eiti, važiuoti: Metas ir jum jau judintis namo. Gulk į kampą ir nesijudink iš vietos.

6. jaudinti, graudinti: Nebregėsiu ir daiktelių, mano dvasę judinančių.

7. liesti, imti; užkabinti, erzinti: Nejudyk, ba pagadysi. Nejudyk svetimo daikto. Ka ne mano, kad ir būt auksas, nejùdysiu (neimsiu) . Aš nenoriu jus judyti (trukdyti) , bet kad neturiu kur apsiversti. Nejudink gulinčios bėdos.

8. pradėti, imtis, skubėti: Jùdinkimės pamaži nuolatai nusitvert savo darbus.

9. purenti (žemę): Kaip tu žemelę dažnai vis judysi, tai tavo noragai bus kap sidabriniai.

10. valgyti: Nu, daug ir judini – tikrai išpusi!

11. skaudėti: Dar ir dabar jaučiu, kad tą vietą man dar jùdina.
apjùdinti. apipurenti; apkaupti: Sakė, reiks lieti morkas ir apjùdinti.
atjùdinti.

1. atplėšti, atitraukti judinant: Jùdina jùdina, nebatjùdina munęs nu rąsto: prišalau besėdėdamas.

2. judinimu atgaivinti: Nebatjudinom, ir mirė neatsigavęs.
įjùdinti.

1. sukelti judėjimą: Keleivį blaškė ir gąsdino įjudintas okeanas.

2. įraginti: Kol aną. įjudini, tuinas reikia sulaužyti. Kol tą kumelę įjudino, botagą į ją sudaužė. Vadeles paėmė ir ėmė tempsėti, palengva įjudindamas arklius.

3. sukurstyti, įbruzdinti: Sodžius įjudinti ne taip jau lengva buvo. Ir susidarė tokia kapelija, kuri šimtamečius senius būtų įjudinusi. Visuomenė jau įjudinta. Taip ir įsijudino gyvenimas ir ėmė rūgti, „vaikščioti“.

4. įjaudinti: Meisterį iš lėto įjudina pačios sielvartas. Tuo įjudintumbime širdis mūsų. Išvedė oran, idant tuo. parodymu. įjudintų mielaširdumop smarkias širdis. Įjudintas tuo maloniu vadinėjimu, eimi tavęsp. Kietos širdys mūsų. teip dide ir neižbyloma meile neįjudinas.
išjùdinti.

1. padaryti, kad išjudėtų, išklibinti: Aš išjùdinau iš šaknų kelmą. Išjudino savo sustingusius sąnarius. Prigruzinom (prikrovėm) ratinį, kap išjùdint?. Kai dirbu, tai aš išsijudinu, man lengviau. Vyrai išsijudina, ieško kepurių, lazdų.

2. pabudinti, pakelti iš miego: Rytą dešimtą valandą vos išjudino [iš miego]. | Ji norėjo pralinksminti, išjudinti (pagyvinti) ją, bet nesisekė.

3. sukelti, sužadinti, sukurstyti: Revoliucija išjudino visas visuomenės klases. Visos agitacijos ir propagandos priemonės turi būti išjudintos. Revoliucinis darbininkų ir valstiečių judėjimas ir ypač represijos prieš studentus privertė išsijudinti ir liberaliuosius buržua.

4. išsiruošti, išsirengti, išeiti: Mūsų kol išsijudina iš namų, ir pusiaurytis prieina. Ešalonas stovi ant bėgių, ir niekas nežino, kada jis išsijudins.

5. patrūkti, trūkį gauti: Buvo tokis sveikas vaikas, o dar serga ir serga, gal išsijùdino. Mūsų Jonukas tikrai jau išsijùdino.

6. išvalgyti: Na, išjudink šį pusbliūdį, ir pakaks tau!
nujùdinti

1. judinimu nuvalyti, nukrušti: Neploviau bulvių, tik nujudinau [vandenyje su krežiu].

2. nuvykti: Iki nujùdinau, atėjo ir pusryčiai. Kolioniją rinkdamasis, kitus stumdei, judinai ir pats nusijùdinai (į prastą vietą nuėjai, prastą sklypą gavai) .
pajùdinti.

1. pakrutinti, išvesti iš ramybės būvio: Tokias trobas pajudinsi, ir subirės (keliantis į kitą vietą) . Kad pajudinsiu (suduosiu, mušiu) , kaulus į maišelį besusikratysi. Pajudink smegenis (pagalvok) ! Ar pajudinot bylą? Užrašė visą savo pajudinamą turtą. Su nepajudinamuoju lobiu.
nepajùdinamai. Dirbančios moterys nepajudinamai stovi taikos visame pasaulyje sargyboje.
nepajùdintinai. Stovi nepajùdintinai. Akrutas prisidūrė, o pirmgalis apsistojo nepajudintinai. Noriu bėgt, rėkt – nė iš daikto nepasijudinu. Dieglys įlindo į nugarą, negaliu nė pasijudinti. Traukinys sušvilpė ir pasijudino iš vietos. Per vaikus aš negaliu nė iš namų pasijùdinti (pamėginti išeiti) . Nesėdėk sustingęs, nepasijudindamas.

2. paraginti, paskatinti: Pajùdink, tegul tas tavo berniukas bėga greičiau. Ale jos ir yra veikiaus pajudinamos ar ant gero, arba ant blogo. Ir tavo neteisus sūdžia pajudintas buvo sakyti: žiūrėkite, koks žmogus!

3. sukelti, sužadinti: Kad aš teip daryčio, negi pajudintų nedoras kalbas. Visas pasaulis pasijùdys.

4. pajaudinti, pagraudinti: Teikis meilingai mus gi pajudinti. Nieks jo širdį nepajùdin. Keli buvo nuo jo kalbos pajudinti. Tegul pajudina širdį tavo dūsavimai mano. Sakydavo jie pajudinančius pamokslus. Dovydas, pajudintas panėkinimų savo žmonių, pasiėmė eiti ant muštynių.

5. paliesti: Aš tavo sūrio nei nepajudinau. | Pajudinsiu svarbų klausimą. Tau ten niekas šiupuliuko nepajudys (nieko nepagelbės, nepadės) .

6. papurenti, įdirbti (žemę): Pajudintą žemę vištos labai kasa. Liepos mėnesį pajudink pūdymą. | Niekur nei vagos nepajùdyta (nearta) .

7. trūkį gauti, patrūkti: Jis dar pernai, keldamas rąstą, pasijùdino. Nuo tokio darbo gali greit pasijùdint. O gal pasijudinai, bekilodamas maišus?
nepajudinti nė (nei) pirštu (piršto) . nė kiek nepadėti: Dėl kitų nepajudino nei pirštu.
prajùdinti.

1. truputį pajudinus praverti, pradaryti: Prajudink (prakišk, pradaryk) , a girdi, tu tą mažesnę bačkelę – gal bus su puta [alus]:
reik svečią nebuvėlį pamylėti.

2. pajudėti, pasivaikščioti: Kad ir tu nebeišeini nė kiek prasijùdinti – sėdi ir sėdi, tas knygas užgulęs.
prijùdinti.

1. prižadinti, prikelti: Man tai blogiausiai: reik pirmiausia atsikelti ir visus prijudinti. Kol prikeli, kol prijùdini jį rytą, išeina geras čėsas. Ligi juos prijùdini iš miego, tai jau kuris laikas ateina. Vos prijùdinau girtą žmogų. Kuris prijudino ižg numirusių. Prisijudink nuėjęs jį, klėtelėj miega.

2. priliesti: Prijudyk ranka kelį, pamatysi, kaip tvaksi.
sujùdinti.

1. sukrutinti, sukelti judesį: Aš klėtelę sujudinsiu ir tėvelį pabudinsiu. Sujudino lūpas, lyg norėdamas kažką pasakyti. Vėjeli šiaurus, tu bėgūnėli, kam sujudinai žalią girelę? Kad sudainuodavo, tai tartum žmogų sujùdina!. Pradės susijudinti [nuo griausmo] žemė, pradės želti žolė. Kaip tik susijùdinu, ir uždūstu. Jei tik susijudinai (pakilai) kur eit ar važiuot, tai ir jis. paskui tave. Susijudino marios, ir atplaukia su trimis galvomis smakas.

2. sukelti, sužadinti: Taip mušės, taip mušės, sujùdino visą Šilinę. Nesujudink kurtelių, nepabudink tėvelių. Pastarieji žodžiai sujudino mano smalsumą.

3. suraginti: Sujùdink anus prie darbo. Sujùdino arklius (vadelėm paskatino) . Ir sujudino juos į lenktynes.

4. sukelti sąjūdį: Norberto pasirodymas sujudino kaimą. Miestą sujùdinti. Sujudino žmones, mokydamas po visą Judėją. Užimti kraštai susijùdys (sukils, ims bruzdėti) .

5. sujaudinti: Šita meilė labai ją sujudino. Tie ir patys nuliūdę ir sujudinti jojo iš lėto tolyn. Pamatęs tėvą taip sujudintą, priėjo prie jo. Tėvas pamatė jį ir buvo gailestingumo sujudintas.
sujùdinančiai. Pirmininkas sujudinančiai atsišaukė į senesnius vadus.
sujùdintai. Ne ant to aš verčiuos, kad puikiai, bet sujudintai apsakyčiau. Buvo susijudinęs ne mažiau už jį.

6. imtis, suskasti: Vyrai, susijudinkit tuos dobilus vežti, bo gali lietaus pasimaišyt naktį. Reik susijudinti, kad nori uždirbti. Tai susjùdino eit žmonės. Jau duonelė susjùdino augt. Sodietis pliaukštelėjo botagu, ir jie susijudino keliauti. Kaip susijudino važiuot, tai net ratai viršum šoka.

7. supurenti (žemę): Jis ėjo į sodą, iškasinėjo, sujudino visą žemę. Slūga rūtas ravėjo, sujudino žemelę. Žiūri, kad vienam daikte žemė sujudinta.

8. trūkį gauti, patrūkti: Žmogus susijùdinęs, tai sunkiai dirbti negali.
užjùdinti.

1. suraginti: Užjùdino žmones žvyro vežti ant kelių. Rytą Marytė kad užjùdino mum: eikit, šerkit!

2. paliesti: Tik jau tą knakį užjudink, tujau pašėls peklą kelti! | Užjudink (užerzink) tik aną, jei nori – kad ans tave išdirbs, tai neturėsi akių kur dėti!

Įrašas
Paaiškinimas	<b>jùdinti</b> (-yti), -ina, -ino. judėti. <br/>1. <span class="explanation">krutinti, klibinti, purtinti: </span> Višta jùdina uodegą prieš lytų. Sesuo jùdina špūlę, kad suktųs. Nejùdink stalą. Jis savo nagais pradėjo kast žemes ir judint akmenus. Dabar jis judin atsiklaupęs [alaus statinės] kamštį. Varpus judinti <span class="explanation"> (skambinti varpais) </span>. Bernelis mane budino, svirno duris judino. Nepučia vėjelis, nelenkia šakelių, nejudina viršūnėlės. Ve, pylės vandenį bejudinančios. Nejudinamas ir akmuo apželia. Akies judinamasis [nervas]. Tas klausimas mūsų spaudoje jau kelinti metai judinamas <span class="explanation"> (keliamas) </span>. Jis vos jùdina kojas <span class="explanation"> (vos eina) </span>. Judink, seni, kaulus <span class="explanation"> (judėk, ką dirbk) </span> !. O jis ten lyg velnias kva kva kva vandeny ir nesijudina. Vėjo nėra, ale medžiai jùdinasi. Nei mažiausias vėjelis nesijùdina. Tas žmogus guli, nesijudina. <br/>2. <span class="explanation">žadinti, budinti, kelti iš miego, iš sustingimo: </span> Aušra budino ir judino žemę iš miego. Rytmetyje iš lovos nejudintas nekėlė. <br/>3. <span class="explanation">raginti, skatinti, skubinti ką nors daryti: </span> Jùdink vyrus, kad rinktųs kuopon. Jùdyk, jùdyk tą arklį, tegul jis bėga greičiau! Tylom arklį vadelėm jùdinęs. Tikslas turi visada judinamosios galios valiai. <br/>4. <span class="explanation">daryti, kad judėtų, veiktų, bruzdėtų, nerimtų; kelti ant kojų; kurstyti: </span> Vieni judina vaikus prieš tėvus. Žmonių nopykantą judina prieš savę. <br/>5. <span class="explanation">pamažu rengtis, nerangiai eiti, važiuoti: </span> Metas ir jum jau judintis namo. Gulk į kampą ir nesijudink iš vietos. <br/>6. <span class="explanation">jaudinti, graudinti: </span> Nebregėsiu ir daiktelių, mano dvasę judinančių. <br/>7. <span class="explanation">liesti, imti; užkabinti, erzinti: </span> Nejudyk, ba pagadysi. Nejudyk svetimo daikto. Ka ne mano, kad ir būt auksas, nejùdysiu <span class="explanation"> (neimsiu) </span>. Aš nenoriu jus judyti <span class="explanation"> (trukdyti) </span>, bet kad neturiu kur apsiversti. Nejudink gulinčios bėdos. <br/>8. <span class="explanation">pradėti, imtis, skubėti: </span> Jùdinkimės pamaži nuolatai nusitvert savo darbus. <br/>9. <span class="explanation">purenti (žemę): </span> Kaip tu žemelę dažnai vis judysi, tai tavo noragai bus kap sidabriniai. <br/>10. <span class="explanation">valgyti: </span> Nu, daug ir judini – tikrai išpusi! <br/>11. <span class="explanation">skaudėti: </span> Dar ir dabar jaučiu, kad tą vietą man dar jùdina. <br/><b>apjùdinti</b>. <span class="explanation">apipurenti; apkaupti: </span> Sakė, reiks lieti morkas ir apjùdinti. <br/><b>atjùdinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atplėšti, atitraukti judinant: </span> Jùdina jùdina, nebatjùdina munęs nu rąsto: prišalau besėdėdamas. <br/>2. <span class="explanation">judinimu atgaivinti: </span> Nebatjudinom, ir mirė neatsigavęs. <br/><b>įjùdinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sukelti judėjimą: </span> Keleivį blaškė ir gąsdino įjudintas okeanas. <br/>2. <span class="explanation">įraginti: </span> Kol aną. įjudini, tuinas reikia sulaužyti. Kol tą kumelę įjudino, botagą į ją sudaužė. Vadeles paėmė ir ėmė tempsėti, palengva įjudindamas arklius. <br/>3. <span class="explanation">sukurstyti, įbruzdinti: </span> Sodžius įjudinti ne taip jau lengva buvo. Ir susidarė tokia kapelija, kuri šimtamečius senius būtų įjudinusi. Visuomenė jau įjudinta. Taip ir įsijudino gyvenimas ir ėmė rūgti, „vaikščioti“. <br/>4. <span class="explanation">įjaudinti: </span> Meisterį iš lėto įjudina pačios sielvartas. Tuo įjudintumbime širdis mūsų. Išvedė oran, idant tuo. parodymu. įjudintų mielaširdumop smarkias širdis. Įjudintas tuo maloniu vadinėjimu, eimi tavęsp. Kietos širdys mūsų. teip dide ir neižbyloma meile neįjudinas. <br/><b>išjùdinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">padaryti, kad išjudėtų, išklibinti: </span> Aš išjùdinau iš šaknų kelmą. Išjudino savo sustingusius sąnarius. Prigruzinom <span class="explanation"> (prikrovėm) </span> ratinį, kap išjùdint?. Kai dirbu, tai aš išsijudinu, man lengviau. Vyrai išsijudina, ieško kepurių, lazdų. <br/>2. <span class="explanation">pabudinti, pakelti iš miego: </span> Rytą dešimtą valandą vos išjudino [iš miego]. | Ji norėjo pralinksminti, išjudinti <span class="explanation"> (pagyvinti) </span> ją, bet nesisekė. <br/>3. <span class="explanation">sukelti, sužadinti, sukurstyti: </span> Revoliucija išjudino visas visuomenės klases. Visos agitacijos ir propagandos priemonės turi būti išjudintos. Revoliucinis darbininkų ir valstiečių judėjimas ir ypač represijos prieš studentus privertė išsijudinti ir liberaliuosius buržua. <br/>4. <span class="explanation">išsiruošti, išsirengti, išeiti: </span> Mūsų kol išsijudina iš namų, ir pusiaurytis prieina. Ešalonas stovi ant bėgių, ir niekas nežino, kada jis išsijudins. <br/>5. <span class="explanation">patrūkti, trūkį gauti: </span> Buvo tokis sveikas vaikas, o dar serga ir serga, gal išsijùdino. Mūsų Jonukas tikrai jau išsijùdino. <br/>6. <span class="explanation">išvalgyti: </span> Na, išjudink šį pusbliūdį, ir pakaks tau! <br/><b>nujùdinti</b><br/>1. <span class="explanation">judinimu nuvalyti, nukrušti: </span> Neploviau bulvių, tik nujudinau [vandenyje su krežiu]. <br/>2. <span class="explanation">nuvykti: </span> Iki nujùdinau, atėjo ir pusryčiai. Kolioniją rinkdamasis, kitus stumdei, judinai ir pats nusijùdinai <span class="explanation"> (į prastą vietą nuėjai, prastą sklypą gavai) </span>. <br/><b>pajùdinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pakrutinti, išvesti iš ramybės būvio: </span> Tokias trobas pajudinsi, ir subirės <span class="explanation"> (keliantis į kitą vietą) </span>. Kad pajudinsiu <span class="explanation"> (suduosiu, mušiu) </span>, kaulus į maišelį besusikratysi. Pajudink smegenis <span class="explanation"> (pagalvok) </span> ! Ar pajudinot bylą? Užrašė visą savo pajudinamą turtą. Su nepajudinamuoju lobiu. <br/><b>nepajùdinamai</b>. Dirbančios moterys nepajudinamai stovi taikos visame pasaulyje sargyboje. <br/><b>nepajùdintinai</b>. Stovi nepajùdintinai. Akrutas prisidūrė, o pirmgalis apsistojo nepajudintinai. Noriu bėgt, rėkt – nė iš daikto nepasijudinu. Dieglys įlindo į nugarą, negaliu nė pasijudinti. Traukinys sušvilpė ir pasijudino iš vietos. Per vaikus aš negaliu nė iš namų pasijùdinti <span class="explanation"> (pamėginti išeiti) </span>. Nesėdėk sustingęs, nepasijudindamas. <br/>2. <span class="explanation">paraginti, paskatinti: </span> Pajùdink, tegul tas tavo berniukas bėga greičiau. Ale jos ir yra veikiaus pajudinamos ar ant gero, arba ant blogo. Ir tavo neteisus sūdžia pajudintas buvo sakyti: žiūrėkite, koks žmogus! <br/>3. <span class="explanation">sukelti, sužadinti: </span> </span> Kad aš teip daryčio, negi pajudintų nedoras kalbas. Visas pasaulis pasijùdys. <br/>4. <span class="explanation">pajaudinti, pagraudinti: </span> Teikis meilingai mus gi pajudinti. Nieks jo širdį nepajùdin. Keli buvo nuo jo kalbos pajudinti. Tegul pajudina širdį tavo dūsavimai mano. Sakydavo jie pajudinančius pamokslus. Dovydas, pajudintas panėkinimų savo žmonių, pasiėmė eiti ant muštynių. <br/>5. <span class="explanation">paliesti: </span> </span> Aš tavo sūrio nei nepajudinau. | Pajudinsiu svarbų klausimą. Tau ten niekas šiupuliuko nepajudys <span class="explanation"> (nieko nepagelbės, nepadės) </span>. <br/>6. <span class="explanation">papurenti, įdirbti (žemę): </span> Pajudintą žemę vištos labai kasa. Liepos mėnesį pajudink pūdymą. | Niekur nei vagos nepajùdyta <span class="explanation"> (nearta) </span>. <br/>7. <span class="explanation">trūkį gauti, patrūkti: </span> </span> Jis dar pernai, keldamas rąstą, pasijùdino. Nuo tokio darbo gali greit pasijùdint. O gal pasijudinai, bekilodamas maišus? <br/><b> nepajudinti nė (nei) pirštu (piršto) </b>. <span class="explanation">nė kiek nepadėti: </span> Dėl kitų nepajudino nei pirštu. <br/><b>prajùdinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">truputį pajudinus praverti, pradaryti: </span> Prajudink <span class="explanation"> (prakišk, pradaryk) </span>, a girdi, tu tą mažesnę bačkelę – gal bus su puta [alus]: reik svečią nebuvėlį pamylėti. <br/>2. <span class="explanation">pajudėti, pasivaikščioti: </span> Kad ir tu nebeišeini nė kiek prasijùdinti – sėdi ir sėdi, tas knygas užgulęs. <br/><b>prijùdinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prižadinti, prikelti: </span> Man tai blogiausiai: reik pirmiausia atsikelti ir visus prijudinti. Kol prikeli, kol prijùdini jį rytą, išeina geras čėsas. Ligi juos prijùdini iš miego, tai jau kuris laikas ateina. Vos prijùdinau girtą žmogų. Kuris prijudino ižg numirusių. Prisijudink nuėjęs jį, klėtelėj miega. <br/>2. <span class="explanation">priliesti: </span> Prijudyk ranka kelį, pamatysi, kaip tvaksi. <br/><b>sujùdinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sukrutinti, sukelti judesį: </span> Aš klėtelę sujudinsiu ir tėvelį pabudinsiu. Sujudino lūpas, lyg norėdamas kažką pasakyti. Vėjeli šiaurus, tu bėgūnėli, kam sujudinai žalią girelę? Kad sudainuodavo, tai tartum žmogų sujùdina!. Pradės susijudinti [nuo griausmo] žemė, pradės želti žolė. Kaip tik susijùdinu, ir uždūstu. Jei tik susijudinai <span class="explanation"> (pakilai) </span> kur eit ar važiuot, tai ir jis. paskui tave. Susijudino marios, ir atplaukia su trimis galvomis smakas. <br/>2. <span class="explanation">sukelti, sužadinti: </span> </span> Taip mušės, taip mušės, sujùdino visą Šilinę. Nesujudink kurtelių, nepabudink tėvelių. Pastarieji žodžiai sujudino mano smalsumą. <br/>3. <span class="explanation">suraginti: </span> </span> Sujùdink anus prie darbo. Sujùdino arklius <span class="explanation"> (vadelėm paskatino) </span>. Ir sujudino juos į lenktynes. <br/>4. <span class="explanation">sukelti sąjūdį: </span> Norberto pasirodymas sujudino kaimą. Miestą sujùdinti. Sujudino žmones, mokydamas po visą Judėją. Užimti kraštai susijùdys <span class="explanation"> (sukils, ims bruzdėti) </span>. <br/>5. <span class="explanation">sujaudinti: </span> Šita meilė labai ją sujudino. Tie ir patys nuliūdę ir sujudinti jojo iš lėto tolyn. Pamatęs tėvą taip sujudintą, priėjo prie jo. Tėvas pamatė jį ir buvo gailestingumo sujudintas. <br/><b>sujùdinančiai</b>. Pirmininkas sujudinančiai atsišaukė į senesnius vadus. <br/><b>sujùdintai</b>. Ne ant to aš verčiuos, kad puikiai, bet sujudintai apsakyčiau. Buvo susijudinęs ne mažiau už jį. <br/>6. <span class="explanation">imtis, suskasti: </span> Vyrai, susijudinkit tuos dobilus vežti, bo gali lietaus pasimaišyt naktį. Reik susijudinti, kad nori uždirbti. Tai susjùdino eit žmonės. Jau duonelė susjùdino augt. Sodietis pliaukštelėjo botagu, ir jie susijudino keliauti. Kaip susijudino važiuot, tai net ratai viršum šoka. <br/>7. <span class="explanation">supurenti (žemę): </span> Jis ėjo į sodą, iškasinėjo, sujudino visą žemę. Slūga rūtas ravėjo, sujudino žemelę. Žiūri, kad vienam daikte žemė sujudinta. <br/>8. <span class="explanation">trūkį gauti, patrūkti: </span> </span> Žmogus susijùdinęs, tai sunkiai dirbti negali. <br/><b>užjùdinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">suraginti: </span> </span> Užjùdino žmones žvyro vežti ant kelių. Rytą Marytė kad užjùdino mum: eikit, šerkit! <br/>2. <span class="explanation">paliesti: </span> </span> Tik jau tą knakį užjudink, tujau pašėls peklą kelti! | Užjudink <span class="explanation"> (užerzink) </span> tik aną, jei nori – kad ans tave išdirbs, tai neturėsi akių kur dėti!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.