Apiskritumas – tai savybė, reiškianči apvalumą, t. y. kaip forma ar objektas artimas apskritimui. Dažniausiai vartojamas geometrijoje, fizikoje, geografijoje.
Pagrindinė reikšmė:
Apvalumas, artimumas apskritimui; priešingybė – kampinė, iškirpta forma.
Pavyzdžiai:
1. Geometrijoje – apvalus obuolys, rutulys, apskritimas.
2. Fizikoje – planetų (pvz., Žemės) forma yra artima rutuliui dėl apiskritumo.
3. Gamtoje – apvalūs akmenys, upės vingiai (meandrai).
4. Kalboje – perkeltine prasme: „apvalus stalo susirinkimas“ (visi dalyvauja lygiai).
Trumpai: apiskritumas – apvalumo, artimo apskritimui, savybė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.