Apysaka – tai epinio pasakojimo forma, trumpesnė už romaną, bet su išsamiu siužetu ir veikėjų charakterizavimu. Dažnai koncentruojasi į vieną įvykį ar veikėjo gyvenimo etapą.
Pagrindiniai bruožai:
- Vidutinio ilgio prozinis kūrinys.
- Siužetas sudėtingesnis už apsakymą, bet paprastesnis už romaną.
- Veiksmas dažniausiai sukasi aplink pagrindinį herojų.
- Gali būti istorinės, psichologinės, socialinės.
Pavyzdžiai lietuvių literatūroje:
- V. Pietario „Šventoji“ – kaimo gyvenimo drama.
- J. Baltušio „Sakmė apie Jūratę ir Kastytį“ – mitologinė tema.
- B. Radzevičiaus „Priešaušrio vaišės“ – sovietmečio realijos.
Trumpai: Apysaka – tarpinė forma tarp apsakymo ir romano, su išplėtotu, bet ne pernelyg sudėtingu siužetu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.