„Apireiškus“ yra veiksmažodžio „apireikšti“ būtojo laiko dalyvis, reiškantis įgijus reikšmę, prasmę ar aiškumą. Dažniausiai vartojamas kalbant apie tai, kas tapo suprantama, įžvelgta ar išaiškinta.
Pavyzdžiai:
1. Istorijoje – „Po archyvų tyrimo apireiškė tikroji įvykių eiga.“
2. Asmeniniame suvokime – „Jam apireiškus klaidos rimtumą, atsiprašė.“
3. Moksle – „Eksperimentui apireiškus, teorija buvo patvirtinta.“
Trumpai:
Žodis nurodo išaiškinimą, supratimą ar reikšmės atradimą praeityje. Vartojamas retai, dažniau literatūroje ar formalioje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.