Apipasakojimas – tai pasakojimo forma, kurioje siužetas perteikiamas netiesiogiai, per kitų veikėjų pokalbius ar prisiminimus, o ne tiesiogiai autoriaus.
Pagrindiniai bruožai:
- Įvykiai atskleidžiami per veikėjų dialogus, laiškus, dienoraščius.
- Siužetas gali būti fragmentiškas, su persipynusiomis laiko linijomis.
- Dažnas istoriniuose ar psichologiniuose romanuose.
Pavyzdžiai:
1. B. Sruogos „Dievų miškas“ – stovyklos realybė atskleidžiama per kalinio Vaitkaus pokalbius ir monologus.
2. J. G. Byrono „Don Žuanas“ – eilėraščiuose siužetas perteikiamas ironiškai, per personažų komentarus.
3. A. Christie „Žmogžudystė Rytų eksprese“ – nusikaltimo aplinkybės atskleidžiamos tik per keleivių parodymus.
Trumpai: Apipasakojimas – tai netiesioginis pasakojimas, kurį suformuoja veikėjų kalba ar dokumentai, o ne autoriaus tiesioginė kalba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.