apatėjis

Apatėjis – tai senovės graikų filosofijos terminas, reiškiantis vidinę ramybę, atsiribojimą nuo aistrų ir išorinių trikdžių. Tai buvo svarbi sąvoka stoikų ir epikūriečių filosofijoje, siekiant pasiekti dvasinę pusiausvyrą.

Pavyzdžiai:
1. Stoikai (pvz., Markas Aurelijus) siekė apatėjios per protinę savivaldą, neveikiami sielvarto ar pernelyg didelės džiaugsmo.
2. Epikūriečiai – ramybė buvo laikoma aukščiausiu laimės tikslu, pasiekiamu atsiribojus nuo bereikalingų troškimų.
3. Šiuolaikinis panaudojimas – gali reikšti emocinį atitolimą ar abejingumą (dažnai neutralia ar negatyvia prasme), pvz.: „Po daugelio nesėkmių jis jautė tam tikrą apatėjį“.

Trumpai: Tai ramybės būsena, kai žmogus nebevaldomas išorinių jausmų ar įvykių.

Įrašas
Paaiškinimas	Apatėjis – tai senovės graikų filosofijos terminas, reiškiantis vidinę ramybę, atsiribojimą nuo aistrų ir išorinių trikdžių. Tai buvo svarbi sąvoka stoikų ir epikūriečių filosofijoje, siekiant pasiekti dvasinę pusiausvyrą. Pavyzdžiai: 1. Stoikai (pvz., Markas Aurelijus) siekė apatėjios per protinę savivaldą, neveikiami sielvarto ar pernelyg didelės džiaugsmo. 2. Epikūriečiai – ramybė buvo laikoma aukščiausiu laimės tikslu, pasiekiamu atsiribojus nuo bereikalingų troškimų. 3. Šiuolaikinis panaudojimas – gali reikšti emocinį atitolimą ar abejingumą (dažnai neutralia ar negatyvia prasme), pvz.: „Po daugelio nesėkmių jis jautė tam tikrą apatėjį“. Trumpai: Tai ramybės būsena, kai žmogus nebevaldomas išorinių jausmų ar įvykių.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.