Alka – tai senovės baltų šventvietė arba aukuras, dažniausiai esantis kalvoje, miške ar prie šventų ežerų.
Pavyzdžiai:
1. Alkakalnis – vietovardis, rodantis buvusią alką.
2. Šventieji ąžuolai, kurie būdavo laikomi alkomis.
3. Istoriniuose šaltiniuose minimos alkos Prūsijoje ir Lietuvoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.