Abilūpinis – tai retas lietuvių kalbos būdvardis, reiškiantis „turinį abi lūpas“ arba „susijusį su abiem lūpomis“.
Paprastai vartojamas kalbant apie artikuliaciją (tarimą), kai garsui išreikšti reikia abiejų lūpų dalyvavimo.
Pavyzdžiai:
1. Garsai [b], [p], [m] yra abilūpiniai, nes tariami suveriant abi lūpas.
2. Kalbos tyrime nagrinėjami abilūpiniai priebalsiai.
Trumpai: terminas naudojamas fonetikoje apibūdinti lūpų dalyvavimui reikalaujantiems garsams.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.