Antipoezijospavasarininkas – tai žmogus, susijęs su Antipoezijos pavasario (isp. Primavera de la Antipoesía) kultūriniu-judėjimu Čilėje (XX a. 7–8 dešimtmečiai), kuris atmetė tradicinę poezijos retoriką, siekė paprastumo, ironijos ir kasdienės kalbos. Terminas dažniausiai nurodo Nicanor Parra pasekėjus arba bendraminčius, kurie plėtojo jo sukurtą antipoezijos idėjas.
Pavyzdžiai:
1. Nicanor Parra – pagrindinis antipoezijos pradininkas, kurio poema „Testamentas“ („El testamento“) yra antipoezijos pavyzdys: paprasta kalba, ironiškas požiūris į gyvenimą.
2. Luis Alberto Mendez arba Omar Lara – Čilės poetai, laikomi antipoezijospavasarininkais, nes jų kūryboje atsispindi Parra įtaka: kasdieniški vaizdai, humoras, formos laisvė.
3. „Sutartys su namu“ (N. Parra) – antipoezijos pavyzdys: „Aš sutinku su savo kėde / Aš sutinku su savo lova / Aš sutinku su savo stalčiais“ – minimalizmas, kasdienybės perteikimas be poetinių priedų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.