Teurgija – tai mistinė praktika, kurios tikslas yra sąveikauti su dieviškomis būtybėmis (angelais, dievais, dvasinomis) per ritualus, maldas, simbolius ir magiškas formules, siekiant gauti dvasinį aukštesnį pažinimą arba įtakoti realybę. Ji dažnai laikoma „aukštesniąja magija“ arba „dieviškąja magija“, priešpriešinama goetijai (pragmatinei, egoistinei magijai).
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Renesanso neoplatonikai (pvz., Marsilio Ficino) praktikavo teurgiją, kviesdami angelus ar planetines dvasias per sudėtingus ritualus, naudodami tam tikras žvaigždžių valandas, akmenis, kvapus ir maldas.
2. Literatūrinis: H. P. Lovecrafto ir kitų autorių darbuose teurgija dažnai vaizduojama kaip senovinis būdas sukviesti senovines dievybes ar būtybes (pvz., „Nekronomikono“ ritualai).
3. Šiuolaikinis: Kai kurios okultinės tradicijos (pvz., Aukseros aušra ar thelemos praktikai) įtraukia teurginius elementus – darbą su angelais arba šventaisiais vardais (pvz., Enocho magija), siekiant dvasinio tobulinimosi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.