Tartaras (lietuvių kalba) – tai:
1. Senovės graikų mitologijoje – požemio karalystė, vieta, kur buvo įkalinami nusidėjėliai ir titanai (pavyzdžiui, Kronas). Tai giliausia ir tamsiausia požemio sritis, dažnai vaizduojama kaip kančios vieta.
2. Perkeltine prasme – sunki, kančią kelianti situacija ar vieta (pvz., kalėjimas, karas, kančia).
Pavyzdžiai:
1. Mitologinis:
„Pagal mitą, Dzeusas sumetė titanus į Tartarą.“
2. Perkeltinė reikšmė:
„Karo belaisvių stovykla buvo tikras tartaras.“
„Po operacijos jo gyvenimas virto tartaru – nuolatinės skausmai ir vienatvė.“
Trumpai: Tartaras – mitinė pragaro vieta arba sunki reali patirtis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.