arpeggio
Arpeggio (iš italų arpeggiare – „groti kaip arfa“) – tai muzikos terminas, reiškiantis akordo garsų išgrojimą ne vienu metu, o paeiliui, dažniausiai nuo žemiausio iki aukščiausio (arba atvirkščiai).
Trumpai:
Tai išskaidytas akordas, kai garsai skamba vienas po kito, o ne kartu.
Pavyzdžiai:
1. Klasikinėje muzikoje – dažnas pavyzdys yra J. S. Bacho preliudijos arba kūriniai arfai, kur akordai dažnai grojami arpeggio stiliumi.
2. Roko ar pop muzikoje – gitaros ar sintezatoriaus partijos dažnai naudoja arpeggio, pvz., grupės „Coldplay“ kūrinyje „Clocks“ (grojamas pianino arpeggio).
3. Praktinis pavyzdys:
Akordas C-dur (garsai C–E–G) kaip arpeggio skambės ne kaip trys kartu sugroti garsai, o kaip seka: C → E → G → C (kartojant aukštesnę C).
Paprastai arpeggio naudojama:
- Sukurti tekėjimo, sklandumo ar dinamiškumo įspūdį.
- Pabrėžti harmoniją, išlaikant skaidrumą tarp garsų.
- Virtuoziškose solo partijose (ypač gitaroje, pianine, arfoje).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.