antropocentrizmas
Antropocentrizmas – tai požiūris ar filosofinė koncepcija, pagal kurią žmogus laikomas visatos centru ir svarbiausia verte. Antropocentriškame mąstyme žmogaus interesai, poreikiai ir vertybės yra prioritetinės, o visa kita (gyvūnai, gamta, ekosistemos) vertinama tik tiek, kiek tai naudinga ar svarbu žmonijai.
Trumpai: Žmogus – visatos centras.
---
Pavyzdžiai:
1. Religinis pavyzdys:
Daugelyje religijų (pvz., krikščionybėje) žmogus apibrėžiamas kaip „Dievo paveikslas“, o visa kita gamta – kaip jam pavaldi. Pavyzdžiui, Biblijoje žmogui suteikiama valdžia „žuvimis, paukščiais ir visais žemės gyvūnais“.
2. Filosofinis pavyzdys:
Renesanso filosofas Pico della Mirandola teigė, kad žmogus yra laisvas kurti save ir užima ypatingą vietą tarp dieviškųjų būtybių ir gyvūnų – tai klasikinis antropocentrinis požiūris.
3. Ekologinis pavyzdys:
Gamtos išteklių naudojimas tik žmonių poreikiams tenkinti, neatsižvelgiant į ekosistemų pusiausvyrą. Pvz., miškų kirtimas dėl žemdirbystės ar miestų plėtros, nevertinant gyvūnų buveinių nykimo.
4. Etnocentrizmo sąsaja:
Kartais antropocentrizmas pasireiškia kaip etnocentrizmas – tikėjimas, kad tam tikra žmonių grupė (pavyzdžiui, konkreti kultūra ar rasė) yra pranašesnė ir svarbesnė už kitas.
---
Svarbu: Šiuolaikinėje filosofijoje ir ekologijoje antropocentrizmas dažnai kritikuojamas kaip pavojingas požiūris, skatinantis gamtos išnaudojimą ir neįvertinantis kitų gyvų būtybių vertės. Jam priešpastatomas biocentrizmas arba ekocentrizmas, kurie teigia, kad visa gyva gamta turi savo prigimtinę vertę, nepriklausomai nuo žmogaus naudos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.