Anachoretas (gr. ἀναχωρητής – „atsiškyrėlis“) – tai krikščionių vienuolis, gyvenantis nuošaliame, dažniausiai dykuminėje vietovėje, siekiantis asketinio gyvenimo ir visiško atsiskyrimo nuo pasaulio, kad galėtų visiškai pasišvęsti maldai, pasninkui ir kontempliacijai. Tai ankstyvoji vienuolystės forma, paplitusi III–V a. Egipte ir Artimuosiuose Rytuose.
Pavyzdžiai:
1. Šv. Antanas Didysis (apie 251–356 m.) – laikomas pirmuoju žymiu anachoretu. Jis apie 20 metų gyveno visiškai vienas Egipto dykumoje, tapdamas pavyzdžiu daugeliui pasekėjų.
2. Šv. Paulius Tebietis (apie 227–342 m.) – anachoretas, kuris, pabėgęs nuo persekiojimų, 113 metus gyveno atsiskyręs Nilo dykumoje. Laikomas vienu iš pirmųjų dykumos tėvų.
Trumpai: Anachoretas – atsiškyrėlis-vienuolis, gyvenantis nuošaliai dykumoje ar kitokioje atokioje vietoje dėl asketinio gyvenimo ir dvasinio tobulėjimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.