ambitus
"Ambitus" lotynų kalba reiškia "aplinką", "apskritimą", "plotą" arba "sritį". Dažniausiai vartojama kalbant apie geografines ribas, įtakos sritį ar veiklos lauką.
Trumpai: apimtis, ribos, sritis.
Pavyzdžiai:
1. Politiko įtaka:
"Partijos ambitus išsiplėtė už miesto ribų."
(Partijos veiklos/įtakos sritis išaugo.)
2. Muzikos terminas:
"Šios arijos ambitus – nuo žemos iki labai aukštos natos."
(Vokalinių ar instrumentinių garsų diapazonas.)
3. Architektūra/istorija:
"Romos imperijos ambitus apėmė didžiąją dalį Viduržemio jūros regiono."
(Valstybės teritorija, ribos.)
Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje (pvz., anglų "ambit", lietuvių "ambicija") žodis dažniau siejamas su siekiu, užmoju ar siekio sritimi, bet klasikinėje lotynų kalboje pirmiausia reiškė fizinę erdvę ar ribas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.