Alūnas – tai senovės lietuvių mitologijoje minimas velnias, demonas, piktas dvasia, dažniausiai siejamas su nelaimėmis, ligomis, blogu likimu. Kartais laikytas pragaro ar požemio karaliumi, priešprieša geriesiems dievams.
Trumpai: bloga dvasia, velnias, piktadarįs demonas.
Pavyzdžiai:
1. Mitologiniame kontekste:
> Senovės pasakojimuose alūnas gali užklupti keliautoją nakties miške ir įvaryti siaubą.
2. Perkeltine prasme (šnekamojoje kalboje):
> Kai jis sugrįžo iš miško visas išblyškęs, moteris sušuko: „Tarsi alūnas tave ten apėmė!“
Pastaba: Žodis „alūnas“ šiuolaikinėje lietuvių kalboje vartojamas retai, dažniau randamas liaudies sakmėse, mitologijos šaltiniuose ar poetiniuose tekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.