Zoilas
„Zoilas“ – tai asmenvardis, kilęs iš senovės graikų kalbos, kuris tapo bendriniu žodžiu, reiškiantį įžūlų, smulkmenišką ir nesąžiningą kritiką, ypač kūrinių ar kitų žmonių darbų atžvilgiu. Zoilas dažniausiai kritikuoja ne konstruktyviai, o siekdamas sumažinti, išjuokti ar įžeisti.
Kilme: Žodis kilo nuo Zoilo (gr. Ζωίλος), senovės graikų retoriko ir filosofo, kuris buvo žinomas kaip atkaklus Homero epų kritikas, net ir smulkiausiems trūkumams išpeikdamas.
Sinonimai: piktdžiūris, niekšas, šmeižikas, kritiškėlis, karpytojas.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Literatūroje:
„Jis elgėsi kaip tikras zoilas – vietoj to, kad įvertintų knygos idėją, kabinėjosi prie kiekvienos klaidelės skyriuose.“
2. Kasdieniame gyvenime:
„Neklausyk to zoilo, kuris visada randa ką dėtis – jis niekada niekuo nepatenkintas.“
3. Apie kritiką:
„Gera kritika padeda tobulėti, bet zoilo pastabos dažnai būna tiesiog piktybiškos.“
Trumpai: Zoilas – tai asmuo, kuris kritikuoja piktai, smulkmeniškai ir dažnai nesąžiningai, ypač menininkų ar rašytojų kūrinius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.